kiekvienai skirtingai buna, bet baisu – faktas, baisu ir tiek…neaisku ir kur ta baime randasi, bet baisu nesciai buti, baisu pirma vaika auginti…baisu viskas…veliau jau kai tampa tarsi kasdienybe, tada jau iprasciau atrodo, bet baime mes jausim uz savo vaikus iki pat gyvenimo pabaigo…

Būtų geriau, kad tau patartų mamytės, kurios yra patyrusios neštumą.

aš jaučiu kai jau pastosi tai tiesiog nebus kur dėtis ir viskas savaime susiklostys gerai bijai visada iki tol kol neatsitinka čia aplamai dėl visko gyvenime.

Na tikrai nelengva nesciai, man asmeniskai lengviau auginti, nei su pilvu buvo vaiksciot… Parduotuvej atsistoju i eile ir prasau auksciausiojo, kad tik silpna NEpasidarytu, kad speciau susimoketi… Arba einu nuo suoliuko iki suoliuko ir sedineju, nes taaaaip silpna kartais budavo. Gerai, jei dar nereik ligoninese gulet, nes man teko pora savaiciu, tai vel tragedija, nes niekada gyvenime nebuvau gulejus Zodziu, tikrai nelengva, bet kai gims tai tooooooooooooooooooookia laime, viska pamirsi, prizadu Dar mano burbuliukui tik 4men, o jau noreciau gal visai ir antro balionelio

mane žiauriai pykino su sūnumis. 3 pirmus mėnesius buvo žiauru, skaudėjo visą kūną. Bet tik neseiniai sužinojau, kad pykinimas dažniausiai būna nuo vandens trūkumo organizme. Jei per parą išgersite apie 3 L vandens, pykinti neturėtų. Mano sesuo išbandė, sakė veikia

Jei labai norisi vaiku, tai ir baime neaktualu. As pastojau tik tada, kai labai norejau vaiko, t.y. 31 metu, galejau tureti ir 20-ties, bet taip pat turejau visokiu baimiu. Deje , kai atejo laikas ir labai norejau, baimes isgaravo. Todel jei dar jauti, kad bijai, veretetu palaukti to ‘didziojo noro’

p.s mano nestumas buvo tikra kancia – pykinimas kiekveina diena po 3-4 kartus, iki 6tojo men. Ir viskas uzsimirso…..tikrai dar noresiu vaiku

O man buvo lengvas nestumas. O ir pilvukas buvo nedidelis. Visoms skirtingai buna. O siaip nera ko cia bijoti,

Didelis noras tureti vaikeli tikrai nugali visas baimes…Man buvo irgi baisu,bet nesvarbu buvo kaip bus,pykins nepykins..Priaugsiu svorio ar ne,ar bus bloga ar ne..Tai Dievo dovana isnesioti savyje nauja gyvybe..Ir kai pastoji pasikeicia visas mastymas..Nauji pojuciai,vaiko pirmieji judesiukai…Pirmas ekoskopas kai gali isvysti savo mazyli ekrane,kraitelio rinkimas,daikteliu,drabuzeliu pirkimas..Zinai,kad ateis ta diena,kai galesite jau susitikti,atiduoti visa meile savo brangenybei..Tas laukimas yra nepakartojamas..Stebi ir pati save,kaip keiciasi tavo kunas,kaip atsiranda motiniski instinktai.. Visa tai yra nepakartojama…Nuvyk ta baime..Kiekviena moteris tai turi patirti…

Man kai buvo sudėtinga nėštumo pradžia, tai aš tik džiaugiausi, kad pykina, tai reiškia, kad vaikiukas auga

O man nebuvo smagesnio laiko uz nestuma, todel labai diaugiuosi isgyvendama ji antrakart zvejojau, grybavau, sportavau, keliavau, dviraciu vazinejau iki paskutines dienos. Dabar darau ta pati, tik su mazyliu ant ranku arba ant kupros : D aisku man pasiseke, kad as absoliuciai nieko nejauciu. Beje, visa ta isgyvenant, baime isgaruoja, nepergyvenkit

man paciai per nestuma oj kaip bloga budavo ir alpdavau ir t.t ir pan… bet neturejau pasirinkimo nescia tai nescia – juk visa gyvenima nebusi su pilvu. be to tas blogumas nebuna visa nestuma o dazniausiai tik pirmus kelis menesius. prisitaikai ir isgyveni. jei bijot nestumo, gimdymo, vaiko auginimo – neplanuokit vaikai patys ateina kada jiems reikia, o ne teveliams. pamatysit kaip netiketai pastojusi visai pamirsit visas baimes ir tik lauksit kada galesit ant ranku supuoti leliuka