Praėjo daugokai laiko, bet vistiek
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras, merginos.
Iš tiesų pati nežinau, ar verta buvo kurti tokią temą, tačiau jau yra kuris laikas praėjęs, kaip mano viduje kirba klausimas – kodėl?
Turėjau tokį internetinį draugą, kuriam (nors nesu paauglė) jaučiau didelę simpatiją. Pati dėl to jaučiausi kvailė – juk jo net nebuvau mačiusi. Tik nuotraukas. Dieną – naktį susirašinėdavome, dėl pokalbių įdomumo nemiegodavome iki paryčių. Vienas kitam buvome nuoširdūs, net patys stebėdavomės, kaip galime taip pasakotis, kai vienas kito net nepažįstame gyvai Tiesa, musų miestus skyrė 100km atstumas. Tai nebuvo problema – ne kartą siūliau susitikti, o jis… Sakydavo, kad susitiksime, tik viskas turi būti spontaniškai.
Taip mūsų bendravimas truko visą žiemą, kol galiausiai jam atėjo sunkus metas dėl mokslų… Sakė, kad kai viskas susitvarkys – vėl viskas bus kaip anksčiau, tačiau mūsų santykiai taip ir atšalo. Dar rašiau jam po visko, pokalbiai jau trūkdavo trumpiau – jo iniciatyva. Kol galiausiai man nusibodo visada jam rašyti, kai pats neberodo jokio dėmesio.
Ir išties nesuprantu, kas nutiko… Viskas buvo taip gražu. Gal tik iš mano pusės…
Merginos, tik nesišaipykite. Pati netikėjau, kad taip gali būti, bet jaučiau jam didelę simpatiją ir iki šiol jį prisimenu. Taigi, kas galėjo nutikti?
Manau, jis rado kitą panelę, arba tiesiog suprato, kad negalės draugauti per atstumą. ;]
Tiesiog pazystu analogiskai bendraujanti vaikina, kurio taipogi nei karto nemaciau, kad ir gyvenam vienam rajone.
Eh, rodos, mano gyvenimo istorija ((:
taip klausi nes ir pas tave panasi situacija buvo? ))
Hm, kuo vardu vaikinas?
Prieš kelis metus taip pat susipažinau su laaabai artimu širdžiai vaikinu, bendravom tris metus, taip ir nesusitikę, nors skyrė 100 km. bendravimas atšalo, nes nusibodo taip, be to, jam turbūt pradėjo kita panelė patikti. internetinė…
dabar vaikinui 22 metai, o jis vis dar niekaip neišlenda iš virtualaus pasaulio…
kita nare autore durnes vietoje paliko Istrindama savo zinute
Tada ne jis. Bet vistiek užjaučiu, kad gavosi taip, kaip man. Žinau, kaip būna gaila
Atleisk, bet nenorėčiau atskleisti. Pasakyk pirmo vardo raidę, gal sutaps
Bet esmė tame, kad ir buvau pasiryžusi kuo dažniau būti šalia
Aš irgi turėjau nemažai tokių ”internetinių draugų” ir su visais lygiai tas pats kaip ir tau būdavo, susirašinėdavom dieną naktį, nemiegodavom iki paryčių, o poto vis mažėdavo, mažėdavo, kol galiausiai visas bendravimas nutrūkdavo po kurio laiko. Būdavo retkarčiais susirašydavom, bet taip paviršutiniškai…
Aš manau tai dėl to, kad žmogui reikia draugo ne tik telefonu, bet ir šalia, kuri galėtų apkabinti ir pan. Tiesiog nusibosta. Ar šeip, susirandą kitą, kuri gali būti šalia.
Galbut rimtai ivyko koki pokyciai jo gyvenime? O, kad vengdavo susitikt tai nematau nieko blogo – gal nedrasus labai? Bijojo viska sugadint, nes nepasitikejo savim?
galbūt irgi variantas, kad patikai jam, kaipdraugė, kaip žmogus, tačiau tavyje buvo kažkas, bruožai, principai ar kažkas, kas jo nuomone trukdytų tau tapti jo mergina.. tiesiog vaikinų logika įvairi būna..
Aš irgi apie tą patį galvojau. Ir nebelendu į akis, tiesiog labai gaila ir dažnai prisimenu jį, trūksta tų vakarų, naktų Plius, kai jam pati sakiau, kad man tai neatrodo problema. Ir, atrodo, man labiau norėjosi su juo susitikti, nei jam su manimi. Nors pats ne kartą yra sakęs, kad džiaugiasi, jog atrado tokią merginą kaip mane
Eikit miegot
Na, as is vis nerasyciau ir ziureciau ar bent pasiges Tikrai nelysciau i akis pati
O galbut jis surado sirdelei artima mergina savo aplinkoje? Manyciau labai realus dalykas..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
