Jei jai gerai,tegul gyvena,kaip nori.Bet tu matyt esi perjauna suprasti,kad vaikai ir vyras yra gyvenimo prasmė.Niekas nežino kas darosi tos moters viduje,gal ji ateina namo ir kaukia iš nevilties,kad namai tušti ir nėra su kuo pasikalbėti,nėra kas priglaustų.O vadinti vaikų turėjimą,auklėjimą tik užpakalio šluostymu ir vyro turėjimą tarnavimu,tai labai jau netikslinga.Nebent tau būtų kokie 14-ika ir tau tai atrodytų šlykštu dar.O jei jau suaugusi esi,tai imk pavyzdį iš tos be galo laimingos moteriškės,neturėk vaikų ir vyro,nes su tokiu mąstymu tau tai bus tik tarnavimas ir užpakalio valymas.
(nežinomas) (Amina) (archyvas)
