Man gėlės visiškai nerūpi, bet aš specialiai zirziu, patikrinti kaip stipriai beviltiška situacija, ir kaip sunku jam atnešt tų tų kvailų gėlių. Man tikrai nėr sunku nueit ir nusipirkt, bet čia ir bėda, kad man viską lengviau pasidaryt pačiai, ir po to taip ir išeina, kad jis pripranta prie to.
Suprantu, kad pati teisinu save ir jį. Nes tikrai nesinori apie jį blogai atsiliept, jis tikrai daug kada stengiasi, kiek gali padeda, ir man jį sunku spaust, kažko prašyt, aiškint.
Jis per anksti pradėjo “žaist šeimą” jei yra nei savarankiškas, nei atsakingas, bet ką dabar daryti, mesti iškart? Gal jis dar tik per jaunas, gal dar reik jam išaiškint kad tai nėra normalu, ir gal jis supras, pasikeis. Nenoriu po 6 metų net nepabandžius palikti žmogaus. Visgi žmogui ne 30 metų, taigi gal kartais per daug iš jo tikiuosi? Jis dabar pasibaigęs bakalaurą, studijuoja toliau, gal visgi per anksti tikiuosi iš jo kažko? Kita vertus, jis pats perėjo gyventi atskirai reiškia pasirinko gyventi suaugusiųjų gyvenimą..
Kaip jau sakiau – mesti nemesiu nepabandžius, tokia mano pozicija, o rašymo čia į Md tikslas nežinau koks, ar pasiguosti, ar išsikalbėti ar sulaukti kažkokių patarimų ką daryti apart metimo, gal visgi kažką bent pamėginti pakeisti..
