Ką daryti ?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Pabūsiu anonimas temoje dėl sesių šiame puslapyje ir kitų pažįstamų.
Su draugu esu jau 6 metai. Gyvename maždaug tiek pat, ir viskas kaip ir gerai, bet (!) mane pradėjo viskas erzinti, nervinti ir jau nebežinau kaip tai išspręsti. Esu savarankiškas dirbantis, besimokantis žmogus, kuris vis siekia kažko toliau, nori jau kaip ir pradėt savo gyvenimą gyventi, bet čia pat, turiu šalia pristabdantį mane jaunuolį, kuris toli gražu nėra nei savarankiškas mano akimis, nei pasiruošęs tolimesniam gyvenimui. Nesakykite man jo mesti per bortą, ar panašių dalykų, pokalbiai irgi nelabai kuo padeda, geriau pasiūlykite kokių logiškų gudrybių, kaip išauklėt, ir pastūmėti jį judėti į priekį?
Jis darbo neturi, kuria savo verslą (bet labai po truputį, šiek tiek pritingi mano akimis). Darbo neieško, nes dirbti nuo 8-17 ir kažkam, ne jo būdui. Kol kas taip išeina, kad aš išlaikau mus abu, aš pati superku maistą, pati pagaminu, pati viską padarau, iš jo jau pusė metų neišsireikalauju gėlių. Suprantu jo toks būdas ir visa kita, vyrai tokie ir bla bla bla, jis nėr piktybinis, blogietis kažkoks ir pan, jis tikrai mane myli viskas gerai, tik nėra pakankamai subrendęs ir nelabai atsakingas. Taigi finansiškai man per sudėtinga, bet ne tik čia problema, problema yra ir tame, kad jis dar man būna papriekaištauja kuo nors, pvz kad man nežaisti per kompiuterį kažkokio žaidimo ar panašiai, dar būna kitų niuansų kad kažko nedaryčiau ir panašiai. Labiausiai mane erzina jo visiškas nerimtumas, sako aš pesimistė, galvoju tik apie blogus dalykus ir pan, nes aš ištisai galvoju kaip mums išgyventi, o jis negalvoja, jis galvoja “viskas bus gerai”. Gėlių kaip jau minėjau nei su žiburiu (kol kas mano planuose pačiai nusipirkt gėlių, kad pamatytų ir nežinau pagriaužtų gal sąžinė). Bet kaip su juo kalbėt, ar ką padaryt “gudriau” kad jis pasimokytų ir pradėtų kažką daryt, mes niekada gyvenime neišjudėsime iš to mirties taško kuriame sėdime jau 6 metai, nes jis nededa jokių pastangų, nors sako kad baisiai stengiasi dėl mūsų ateities – kažkaip nesimato…
Manau,neisjudes jis is mirties tasko,jei per 6 metus nepajudejo. Jis nemato problemos,nes jam patogu,gi pilnai juo pasirupinate jus. Kai taip patogiai gyvena,savaime aisku,kad jam keisti nieko nesinori.
Tai suprantu, kad jam taip patogu, ir kad pati kalta, kad “išlepinau” nors vistiek sakyčiau jo mama jį taip išlepino ne aš. Bet nesvarbu dabar jau tai, dabar tikriausiai reikia galvoti ką padaryti, kad jam nebebūtų patogu ir kad jis būtų priverstas judėti į priekį.
Negaminti ir netvarkyti negaliu, nes pati ten gyvenu ir betvarkėj sėdėti nenoriu, o valgyti vistiek reik ir man pačiai.. aišku galiu nepirkti produktų ir laukt kada pats susiprotės, nes jei paprašau jis nupirks, bet pats niekad nesumąstys kažko padaryti, vistiek reik spyrio į užpakalį. Bet tie pokalbiai irgi nėra išeitis, neišsakau aš visko, nes ir jo man gaila, spausti nesinori, įžeisti nesinori, tai gal yra kokių gudrybių kaip paveikti jį.
Neužsiiminėkit suaugusių žmonių auklėjimu – neverta.
Svarbiausia geles
Verta.
Ne veltui yra pasakymas “Lenk medį kol jaunas”. Būtent tai ir darau, auklėju pagal save, kaip kad jis mane pagal save auklėja, juk santykiuose reik apsilaužyti tiek vienam, tiek kitam, kad sugyventi. Be to per lengva būtų tiesiog mesti per bortą vos kas nepatiko.
Md forume kaži ar aš sugebėčiau nupasakoti vaizdžiai visą situaciją, kad suprastumėte kaip kartais tai beviltiška. Todėl gėlės čia ir paminėtos, kad net jų per pusę metų atnešti negali. Kai sakau, atnešk gėlių tiesiogiai jau, nes turiu vazoną į kurį noriu įsodinti gėles.
Gerai, sėkmės. Bet aš tuo nuoširdžiai netikiu.
reikejo pradzioj aukleti o ne po 6 metu. o db susitaikykit su tuo ka turit
Sesi metai yra labai daug…
Na jus tikrai per daug jam leidot.
Vyras nedirba. Jus ji islaikot. Tai jau yra labai blogai. Ir neskuba taisyt situacijos, nes jam patogu. as su situo nesitaikyciau
Kai žmogus myli ir nori išsaugoti santykius, tada ir vyksta pokyčiai, jei žmogus nenorės to daryti, tada ir išsiskirsime, bet negi logiška viską mesti net nepabandžius? Negi Jūs pačios visad taip imat iškart ir metat “ai neverta”.
nieko čia neišauklesi… iš patirties šneku.. kad ir kiek sakyta, kalta i galva yra daroma taip pat ir jokio progreso.. ir pasekmes matyti, bet elgemasi taip pat..
Finansiškai jis man padeda , bet pagal pajamas matyti kad jis įneša maždaug 5-10 kart mažiau. Dažniausiai maistą apmoka, ar kokias mūsų pramogas. Šiaip jei turi pinigų, visad man duoda, kad panaudočiau “naudingiems” tikslams. Bet suprantat, kad tas neaiškumo jausmas nemalonus, nežinau kada jis turės pinigų, kada ne, nes jis neturi normalaus darbo, ir pastovaus atlyginimo. Aš esu kaip tas garantas, pagal mane sprendžiama gera mūsų finansinė padėtis, ar ne, nes aš pinigų turiu visada. O būtų kur kas patogiau žinoti, kad 10 dieną algą gaunu aš ir jis, mes galime kartu taupytis, kartu susimesti mokesčiams, ir mūsų finansinė padėtis 3 kartais pagerėtų. tada galėtume planuoti ir daug ką nusipirkti, tai būtų paprasčiau, lengviau ,tada gyventume geriau. Galų gale ateities planai kokie jie, mums tarp 22-25 metų (nenoriu tiksliai nurodyti, nes pagal viską ir taip jau sesės atpažinti gali).
Esu kartą kalbėjus, ir akivaizdžiai pabaksnojus kad taip nėra sąžininga ir teisinga, kad būtų lengviau jei jis padėtų labiau, tai tikrai pasistengė ir padėjo labiau, bet vistiek to per mažai, vistiek nėra jokio saugumo jausmo, ir jokio judėjimo į priekį.
Autore, jus jau pradedat save ir ji teisinti. Nesakau, kad visos nares mestu, bet as mesciau. Vyras turi uzdirbti. Ir situacija su gelem. Puse metu zirst ir nesulaukt. Jeigu moteriai nerupi geles, tada ok gali nedovanoti, bet jei jau paciai reikia prasytis ir puse metu negaut, tai joks jis vyras. Jums rinktis. Su kuo jus norit gyvent. Gyvenimas per trumpas, kad kitus peraukleti
mesti ir nesiulau, netaisyk valgyti, sakyk ar parnesei produktu? per ilgai nusileidai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
