Joks darbas nera lengvas, baikit cia verkti. Labai ilgus metus dirbau padaveja ir ta darba megau. Svarbiausia – bendravimo igudziai, humoro jausmas, gebejimas atrasti rakteli prie kiekvieno zmogaus tipo, kultura, bei plati plati sypsena, Jei klientas jauciasi laukiamas-jis visada paliks arbatpinigiu. O jei jus tingite nusisypsoti, tai ir nesitikekite. Ta darba reikia megti, kad jis nestu pinigus. Siuo metu vadovauju restoranui, visi mano padavejai labai saunus ir malaciai – jie puikiai zino, jog meniu zinojimas-tai ne viskas ko reikia padavejui. Svarbiausia – JUSU BENDRAVIMAS.
as labai komunikabili, tad dirdama padaveja visa laika susikraudavau pilnas kisenes pinigu, turedavau savo klientura, kuri ateidavo butent mano pamaina pasisedeti.
Padavejas- tai maitinimo istaigos veidas. ir jei tas veidas nesugeba sypsotis, buti demesingu bei maloniu-tai niekad nebus nei apyvartos, nei arbatpinigiu, nei lankytoju, nei jums dziaugsmo nuo darbo.
del smulkmenu ir padavejo etiketo,daug informacijos internete, pagooglinkite, nes niuansu labai daug kas galima, o ko negalima, kaip dera, o kaio nedera.
