Man irgi tas pats Kaip kovoti nezinau. Blogiausia dar ir tai kad ta bloga nuotaika daznai uzkreciu drauga, mama. Ta prasme pradedu klausinet ir jei manes atsakymas netenkina, susipykstam ir issilieju viska, kas susikaupe blogo per gyvenima/menesi/ savaite. Zodziu Stengiuos negalvoti.. Aisku nelabai iseina. Pastoviai galvoj kazkoks kratinys minciu kodel taip viskas yra, kodel tas ta pasake, kodel tas ta padare, nors dazniausiai tie veiksmai buna zmoniu neapgalvoti ir jie neima i galva to. As tarsi artimu zmoniu “sugertukas”, nes labai jautriai reaguoju i ju veiksmus ar zodzius Ir poto galvoju (facepalm)… Na vienintelis gelbejantis dalykas yra pozityvios mintys, kad Viskas Bus Gerai ir Taip kaip man ir mano zmonems bus geriau Ir kad niekas nevyksta veltui…
