Ir man panašiai, oj “banguoju” ir aš Nuolat įvairios mintys, pamąstymai, įvairios problemos. Bet blogiausia tas, kad aš pati labai mėgstu viską analizuot, apie viską galvot, nors ir žinau, kad tai man labai sugadins nuotaiką. Ypač galvoju apie santykius su mylimu žmogumi, apie mokslus, apie darbus kuriuos reikia nuveikti, ir dažniausiai tos mintys užpuola vakarais, o jei dar užmigt negaliu tai išvis negerai būna tokiais vakarais …. Nu ir niekaip negaliu susitvarkyti su savimi, atrodo vieną dieną viskas tobula, kita jau įvairiausiu problemų atsiranda mano galvoje,o taip galvojant apie neigiamus dalykus dar ir prisigalvot gali jų

žodžiu, ne kažkas čia mums visoms.. tik vat būtų įdomu sužinoti, ar tai “išaugama”,na,kad po kažkiek laiko praeina,ar teks visą gyvenimėlį taip

Kai išvykau studijuoti, man tos bangos apmažėjo. Pakeičiau aplinką, pradėjau gyventi dėl savo malonumo. Tik va, gert negaliu, nes iškart ašarų pakalnė. Prisimenu visus vargus išgyventus ir kad raudu. Išsiblaivau ir gėda būna. Įsikaliau sau į galvą, kad svarbiausią esu aš, o kiti – velniop. Iki tol ir aš buvau kaip kempinė, viską sugerdavau iš aplinkos, visiems stengiausi padėti, įtikti, grauždavau save vos ne dėl visų pasaulio nelaimių. Taip sakant auginu savo ego ir p*chuizmą ir labi džiaugiuosi, kad keičiuosi.

girdejau daugeli sios naujos kartos zmogeliuku apima tas nerimas, analizavimas saves ir visko aplinkui. as ir turiu ta problema,kad kartais laaabai giliai kapstau ir nesuprantu kodel, net pati save uzknisu kartais o ypac tai atsigulus vakare, pries miega. jau imu stipriau pastebet kad tas negatyvumas ypac isryskeja, kai pabunu ilgiau viena. draugai nelabai supranta, kai as labai verziuosi is namu ir ieskau veiklos, bet nemanau kad ir supras tie, kurie nera susidure su tuo

teisybe

Problema problemai nelygi. Kartais būna per vėlu net vaistų imtis. Netaupykit sveikatos sąskaita ir susiraskit specialistus, nes tos “bangelės” maniakine depresija vadinasi

Va va, nuotaiku kaita Viena minute galiu buti linksma, o poto susimastyt “ar visa laime greit nesibaigs”, “ar visa tai turi prasme” ir but surugusi Labiausiai tai kencia draugas, nes turi mane ramint

same here

tvarkausi su savimi kiek įstengiu. nuolatinė savianalizė, meditacijos, ko tik neprigalvoju savęs pažinimui ir valdymui. kartais būna, kad pora dienų iš namų nelendu, sėdžiu užsitraukus užuolaidas (studentės privilegija, į darbą eiti tektų sukandus dantis tomis dienomis)…aišku aplinkiniai nieko nemato, arba ne viską (nesuprastų ir tuo labiau nesusitvarkytų, kam užkraut…).

svarbiausia – niekada niekada prisiekiau sau nekeliauti pas psichiatrą, vaistai problemų ir jų priežasčių nesprendžia, tokių nėra. jie apgydo tik pasėkmes. negi visą gyvenimą priklausyti nuo tablečių? ir dar pora “gražių” įrašų turėti med.istorijoj?

susitvarkyti su tuo VISKO ANALIZAVIMU padės supratimas, dėl ko tai darai, kam, o tam reikia iš pagrindų suprasti save, jausmus, poelgius. žodžiu analizavimas dėl analizavimo bet man veikia

beje galiu paguosti autorę. globalios problemos nieko tokio, kai kasdien keliasdešimt kartų susiduri su egzistencinėmis, transcendentinėmis…

beje verta pasvarstyti, gal geriau jau taip, nei būti baltaplauke višta, kurios intelektas siekia tik nagų lako spalvų paletę, o kasdienė problema pasišiaušęs plaukas? ar tikrai būtum savim patenkinta? nes dabar turi galimybę mąstyti

Man irgi tas pats Kaip kovoti nezinau. Blogiausia dar ir tai kad ta bloga nuotaika daznai uzkreciu drauga, mama. Ta prasme pradedu klausinet ir jei manes atsakymas netenkina, susipykstam ir issilieju viska, kas susikaupe blogo per gyvenima/menesi/ savaite. Zodziu Stengiuos negalvoti.. Aisku nelabai iseina. Pastoviai galvoj kazkoks kratinys minciu kodel taip viskas yra, kodel tas ta pasake, kodel tas ta padare, nors dazniausiai tie veiksmai buna zmoniu neapgalvoti ir jie neima i galva to. As tarsi artimu zmoniu “sugertukas”, nes labai jautriai reaguoju i ju veiksmus ar zodzius Ir poto galvoju (facepalm)… Na vienintelis gelbejantis dalykas yra pozityvios mintys, kad Viskas Bus Gerai ir Taip kaip man ir mano zmonems bus geriau Ir kad niekas nevyksta veltui…

va va, maniskiui ir reiketu parodyt, nes jis galvoja, is kur as tokia esu ko cia parinies jis man amzinai vis sako jis jau net is veido mato, kad jau koki bruda analizuoju, sake kakta tada suraukiu ko jau vel kaktyte suraukta, jauciu koki 10 kartu per diena isgirstu

Same here. Pastebėjau, kad man vienintelis padedantis dalykas (na, daugmaž padedantis) – tai draugas-debilas. Rimtai. Būnant su visiškai kvailu žmogum pavyksta kuriam laikui atjungt smegenis ir negalvot apie viską, neanalizuot.

nesupykite už juoką ne vietoj, bet reiktų man saviškiui parodyti šią temą,kad pamatytų,kad ne aš viena tokia.. o šiaip-sveikos,bendramintės be to,kaip kažkuri mergina rašė-atrasti malonios veiklos,tai galiu pasakyti,kad nepadeda,kai užeina tas “banguotumas”,blogos mintys paima viršų..

tik, kad pries miega kazi ar prisigalvosi kokios veiklos, o as dar kai tokia, kuri ilgai kol uzmiegu, tai ohoho kokiu tik brudu neprimislinu galvojau as viena tokia

atraskit kokios malonios veiklos – liks mažiau laiko mąstyt apie problemas

labas bendraminte, mane ir nervuoja toks visko analizavimas