Buvęs vyras
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Merginos, labai labai labai prasau pagalbos, gal kas buvote susidurusi, o gal tiesiog pagelbesite protingais patarimais…
Apie viska is pradziu. Visos bedos prasidejo, kai gime musu ilgai lauktas, noretas, planuotas vaikelis. Tiesiog tokia klasikine skaudi situacija, kai vyrui staiga pradedi nebeitikti, nes esi nuolat pavargusi, irzli, zliumbianti , nuolat be miego, staiga nebesusitvarkanti su savo pareigomis kaip valgio ruosa, kambariu tvarkymas. Gimus vaikui, vyras iskart isejo i kita kambari, nes jam reikejo issimiegoti – keltis naktimis pasak jo tik moteru reikalas. Kiek isvargusi ateidavau iki jo , prasydavau , kad jis pasupuotu, pamigdytu, tai budavo apsirengia ir trinkteli durimis. Vaziuodavo pas savo brangiaja mama.Mama juk uz savo mylima suneli…Uzuot atejusi padeti, dar paskambindavo ir atskaitydavo morala, kad kokia as moteris, kad jos sunus vaiksto neisskalbtais rubais ir grizes is darbo ne visada randa valgio. Anot jos reikia sparciau suktis ir grizusiam vyrui neuzkrauti bedu , rupesciu, jis turi ilsetis. O jei eina i barus, su draugais,o as viena ciuciuoju vaika – juk vyras turi teise…Dabar kvaila prisiminti kaip menuo dar po gimdymo kraujuojanti , nemiegojusi dar stengiausi patenkinti jo viltis, uzmigdziusi vaika lekdavau kokia pirma nakties virti sriubos, tada plaudavau grindis, o tada jau ir vel vaikas atsikeldavo ir maitinti…Atsirado draugiu pas ji, o ir draugai tokie buvo, kurie megejai po naktinius klubus, barus pasivalkioti palikus zmonas…Jau nepamenu 3 ar 4 menesiu begyje po vaikucio gimimo jis tiesiog isejo. Tie metai buvo juodziausi ir skaudziausi mano gyvenime. Tiek neisgyvenau net teciui mirus. Is jo puses niekas niekada neatejo padeti. Jis taip pat. Nebent apsireiksdavo kartais i menesi. Bet ir tas atejimas daugiau budavo ne del vaiko, o del to, kad permiegoti su manim… Kazkur po metu pradejo ateidineti dazniau, nes vaikas jau didesnis, jam idomiau su juo. Bet tie atejimai yra be pagarbos man , ateina su pykciu, zeminimais, ateina kaip karalius…
Po tokiu apsilankymu vel visos zaizdos atsiveria. Bandziau graziai su juo stengtis bendrauti vardan vaiko, ejau n kartu i kompromisa, kad nors musu santykiai nors ir isiro, bet kad toliau palaikytume zmoniska bendravima. Bet jam tai nusispjauti, jis to nesupranta, nesiskaito su manim…Skaudu, kai visa savaite isbunu viena su vaiku diena nakti, dar visa savaitgali ir paprasau jo, kad isleistu mane keliom valandom pailseti tarkim sekmadieni , tai jis man rezia, kad jis nustatynes salygas ir tycia neateina, o linksminasi su draugais.Noreciau jo nebeisileisti, bet vel gaila vaiko…Bet jauciu, kad kaip zmogaus, kaip moters saviverte, pasitikejimas, tikejimas visai jau krito…Sneketi su juo beprasmiska, vieninteli konfliktu sprendimu buda mato tik kaip telefono numetima, duru uztrenkima…Ar man vis delto ziureti ne kas vaikui geriau, o kas man?Juk kam vaikui dvasiskai paluzusi mama nematanti gyvenimo dziaugsmo…Ir ar gerai, kai berniukas mato, kaip tetis zemina mama jo akyse…
Tiesa,myliu iki beprotybes savo vyra…
nevertas jis vyro vardo o tuo labiau tevo.. koks jis vyras jei negali padeti savo mylimajai? ziurekit kad geriau jums ir tai nebutinai blgiau vaikui geriau jau jis augs su ji gerbianca ir mylincia mama negu matys mama nelaiminga ir verkiancia.
kaip aš jus suprantu dėl nuolatinio nuovargio… pati turiu vaikutį, kuriam 6 mėn. vyras, ačiū dievui, padėjo kiek galėjo, nors visada maniau, kad per mažai ir per mažai. tas nuovargis dėl nuolatinio neišsimiegojimo, stresas, buitis, košmaras kaip išvargina, kai dar niekas nepadeda
linkiu stiprybės, suraskit jėgų išsiskiri, palikti ir įsimylėti iš naujo kitą, vertą jūsų žmogų. viskas bus gerai jums, labai to linkiu
Lengva daugumai cia parasiusiu pasakyti: spirk, vyk ji lauk, kokia cia dar meile, nevertini saves, siuksle, kur tavo galva, buk stipri ir pan…
Bet is sitiek komentaru tik 2 merginos pasisake, kad buvo na gal ne tokioje, bet panasioje situacijoje.
Kiekvienas is musu esam individas, tad kiekvienos situacija negali buti identiska. Vienos kencia 1-2 metus, kitos po menesio susipranta ir deda taska.
Kuo ilgesnis laiko tarpas tuo vis sunkiau, o sakykit is kur gaut jegu atsitiesti, keltis ir eiti toliau? nusispjauti, taip viska lengvai pamirsti ir kabintis i gyvenima is naujo? kai laiko tarpas ne mazas, kai jau esi ipratus gyventi vien tik kasdiene rutina, kai neturi artimo i kuri galetum remtis, kai nera zmogaus kuris padedu grizti i normalias gyvenimo vezes, kai jau nebedomina, kazkada patike uzsiemimai ir t.t.
Lengva istarti zodzius, bet labai sunku imtis veiksmu, ne tik tada kai supranti kad taip gyventi negali daugiau, bet ir kaip suvoki, kad sergi, o pagalba pati neateis, reik jos ieskot, bet grizkim prie to, ar yra noras?
Viena akimirka prasvieseja ir atrodo kalnus nuversi (pakeisi viska), bet praejus kuriam laikui supranti, kad akimirkos per maza viskam pakeisti ir vel nuleidi rankas ir nugrimzti i gelme, nes laikas nesustoja, vel laukia namu ruosos darbai ir nebegali isivaizduoti, kad gali buti kitaip.
Kita susirasi?!? o is kur gali zinoti, kad begdama nuo vilko ant meskos neuzsirausi, juolab jau nebe viena. ar daug siais laikais vyru, kurie myli svetimus vaikus kaip savo??? ar palikdama vaika su vyru, pasitikesi juo kaip pati savimi, ar negyvensi baimeje?
Tarytum butu taip lengva: idejau skelbima arba spragtelejau pirstais ir tas kitas atsirado, toks idealus, supratingas ir visa zinantis.
Beje, tam kad kita susirast, reikia issigydyt senas zaisdas, noret kabintis i gyvenima, pasveikt kitaip sakant, susitvarkyt ir mylet save, nes pagalvokit (uzduokit klausima sau ) ar kas nores manes tokios, kokia esu siandien?
……………….
p.s. rasau, tai ka pati galvoju, nors mano istorija siek tiek kitokia, bet puikiai suprantu kaip jauciasi autore, bet negaliu padeti jai, net ir pati sau
Paprasiau siryt jo pinigu vaiko maistui, nes kol kas esu vaiko prieziuros atostogose ir gaunu tik 40 proc., bet mama kazkiek padeda, dar kazkokiu santaupu turiu, bet vis tiek kol nedirbu sunkoka…Vienu zodziu, atrase – pinigu neturiu, neprivalau teisintis, bet pasakysiu, kad masina aptvarkiau, remontas daug kainavo, draudimas baigesi, savaitgalis buvo.
Ir ka jus….Ir zino, kad as neturiu siuo metu, kad pinigu reikia ne man , o vaikui maista nupirkti…
Man duoda likimas zenkla o zenklo, pamoka po pamokos, kad atsitokeciau, o as vis delsiu…
jis ne vyras,o asilas.Zemina tave,trypia.Spjauk tu ji ir ziurek galu gale saves.Vaikas uzaugs ir viska supras.Normalus,protingas vyras taip nedaro………….Jam vaikas ir tu paskutinej vietoj.Sekmes tau ir dziaugis savo vaikuciu .
Labai retai komentuoju temas, bet dabar neišsilaikiau. Labai gaila temos autorės, nes ji jau palūžusi ir serga.. Susiimkite tuo labiau,kad turite tėvus, kurie gali padėti, pati išsilavinusi Jūs tikrai rasite žmogų savęs ir vaikiukio verto. Dar Jūs nepagalvojote, kad tokie vyro lėbavimai gali atnešti ir ligų..
Geriau būčiau neskaičius, tik nuotaiką susigadinau… Kaip taip galima gyvent, atleisdinėt…………………..
atsitokėk moterie
viska perskaiciau, is pradziu skaitant gaila buvo jusu, dabar pikta, kaip taip galima aukotis del to kuriam jus skuduras esat???
Skambink uosvienei,sakyk anukui mazakraujyste,nei vaisiu, nei sulciu negaliu nupirkti,pagrazink situacija kaip reikiant.drauge turejo lygiai toki pat vyra,su mamyte.Tai vaika nuvezdavo kas antra savaitgali tiesiai uosvieniai,sako nezinau kuris ziuresite,bet teks.pradzioje kratydavosi,bet paskui iprato ir vaikas turi rysi su mama ir su tevu,nors pradzioje beveik per prievarta.jai anyta paburbedavo,tai ji dar dadedavo,kad vaziuos uzsienin bent pusmeciui ir vaika jiems paliks.dabar ir ziuri ir dazoviu duoda nebepamirsta.
Visiskai pritariu jums…Kai dar nera vaiku, galbut viska galima isspresti greiciau ir lengviau…Issiskyri, to zmogaus nebematai, leidi laisvalaiki, buni su draugais, po truputi laikas gydo ir viskas uzsimirsta…O tokioje situacijoje, kai palieka, su vaiku daug kur neiseisi, ta rutina, buitis, vienatve, o dar kai ateina su tokia nepagarba, zeminimu…Ateina ir vel zaizda atsiveria, kuria lopai, taisai , nes vel isvysti ta zmogu, vel sukyla jausmai, skausmai…Ir iseina pas kita visas issiilsejes, issipuoses, o tu lieki savo pasaulelyje…Ir vel laizaisi zaizdas…
Mano kantrybe yra nezmoniska, turbut jei viena mestu toki iskart, o man reikia metu, dvieju pasikankinti, kad pagaliau pasiryzciau padeti riebu dideli taska.
Stengiuosi eiti i kompromisus, nusileisti, isileisti, bandyti graziuoju sneketi net ir po tokiu iskaudinimu, nes gaila vaikucio, kad jam tenka isgyventi tokia situacija. Kartais atrodo, kad ne saves reikia ziureti, o viska daryti, kad pataisyti ta isirusi bendravima,kad bent kiek zmoniskai bendrautume vardan vaiko, butent kas liecia vaiko auginima, rupestelius…Ir siaip visada beprotiskai norejau grazios tvirtos seimos, vardan seimos geroves galiu padaryti viska, bet kai tik vienas stengiasi, o kitas ne….Tiesiog as per daug tokia geriete, nuolat atleidzianti, vis randanti pateisinima…Zinau, kad kvailai elgiuosi, o jis tik nustatineja salygas ir daro ka nori. O elgiasi su manim taip tarsi as buciau ji palikusi, ji isdavusi, laksciusi po barus, naktimis negrizusi, su kitais gulejusi….Jis net nesuvokia kaip stipriai iskaudino, kad mete tada kada labiausiai reikejo palaikymo, pagalbos, supratimo…Ir dabar uzuot gerbes mano skausma, nelindes prie manes, taip elgiasi….Jei zmogui nera empatijos jausmo, jo niekaip neisugdysi…
buk siuksle, juk taip lengviau, ar ne?
ne jis pasikeitė, o jūs apie jį tūpčioti nustojote ir tapote nereikalinga, čia net analizuoti nėra ką, jūs pati jau seniai atsakėte į visus klausimus tik labai nenorite priimti realybės. Susiimkit ir griežtai nutraukite visus saitus nes toks jo apsilankymas ir terorizavimas padarys jus ligone ir vaikas liks ne tik kad be tėvo bet ir su sergančia mama. Jūsų anyta yra valdinga moteris, ir jusų vyras jos klauso, tokie padarai yra bailiai užtat stengiasi pasijausti didvyriais terorizuodami silpnesnį, parodžius griežtumą ir pagasdinus, pasbrukęs uodegą spruks ir paliks jus ramybėj. Per daug gerai tokius tipus žinau, jie neverti visai nieko, išsišnekėkit, išsiverkit ir jį užmirškit, turite apie ką svarbiau galvoti.
Nukirsk tą Gordijo mazgą.Jis tikrai pas tave negrįš visam laikui ir nebus geru.Niekas nepasikeis – nei tavo dvasinė, nei fizinė būklė kol jis yra tavo gyvenime.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
