Ar sutiktumėte viską mesti ir iškeliauti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki, man čia tokia dilema iškilo: man 26 metais, turiu gerą darbą, vaikiną, tačiau man kažko trūksta, jaučiu, kad užsisėdėjau, kad dar nenoriu rimtai gyventi ir mąstau, ar padaryčiau didelę kvailystę, jei metams kur išlėkčiau pakeliauti. Vaikinas pritaria tam, kad keliaučiau su kuo kitu, nes jis ne toks žmogus, kad keliautų, pernelyg ramus. Sako, palauks manęs arba žiūrėsim, kas atsitiks per metus laiko. Nes jis mato, kaip aš nebegaliu būti LT, nes mane griaužia kelionių alkis, nebeteikia džiaugsmo trumpos kelionės, norisi kažko didelio…
Bėda ta, kad tam turėčiau mesti tikrai gerą vadovaujantį kūrybinį darbą, palikti nuomojamą butą, išvežti daiktus, žodžiu, užbraukti viską, ką turėjau ir pasiimti tik kuprinę. Net ir pinigų tam neturiu daug, galvoju, užsidirbčiau kur. Važiuočiau su tokia pažįstama mergina….
Ar ryžtumėtės? aš tai labai bijau, bet žinau, jog norėčiau. Bet bijau.
aisku varyk
Jei bijai, tai tada čia per didelis žingsnis, susigalvok kitokių permainų
Jei kažko bijai ir dvejoji, vadinasi, to daryti nereikia. Vadinasi, TAU reikia ne iškeliauti metam, o tikrai kažko kito…
Kadangi man irgi poreikio nėra viską trenkus iškeliauti kur akys mato, tai tikrai to nedaryčiau
Atvirai,tai as nedaryciau taip Viska mesti yra pats lengviausias kelias o viska susikurti-ka dabar turi tai yra labai sunku ir reikalauja daug pastangu ir laiko
Taip,kad nesiulyciau to padaryti labiau siulyciau paimti atostogu(jei yra galimybe) ir su savo mylimuoju porai savaiciu maziausiai isvykti,pasitaupius,i kokia egzotine sali Kur vaikinas gales padrybsoti papludimy,o jus galesite pasimegauti gyventoju kulturos ypatumais
As taip padariau Issiskyrus buvau su vaikinu, ir buvo kazko nuobodu, nors nepasakyciau, kad baisiai sirdi skaudejo (ejom ilgai link to). Faktas tas – isvaziavau savaitei i Londona paturistaut. Isimylejau miesta per viena diena. Gryzau namo, meciau darba, nusipirkau bilietus (vasara pavyko gauti tik uz 2 menesiu), susikroviau daiktus, atsisveikinau su draugais ir artimaisiais ir isvaziavau. Isvaziavau liepos pabaigoj. Nesigailiu visai – man matyt to labai reikejo
pasiimit atostogų, pakeliaukit kelias savaites ir užteks
Jeigu yra baimė, taip elgtis neverta.
Ar sutikciau-sutikciau.
Kitas dalykas yra galimybes-jei man kas pasakytu:
kraukis lagaminus,skrisi i amerika,greiciausiai net nesudvejojusi taip padaryciau.
JEI TIK YRA GALIMYBĖ – PIRMYN
Dar ir mylimasis įdomus. Po padu gal?
Ir keista, kad vaikinas išleistų tave visiems metams kitur gyventi… Gal nelabai tvirti jūsų santykiai?
skamba viliojanciai jauciuosi panasiai,kasdien savo mintimis keliauju kuo toliau is cia,bet siuo metu nieko daryt negaliu,nes reik mokslus baikt…o paskui lb tikiuos dingt is cia o tu jei nori,tai pirmyn!
Aš jau esu taip dariusi, kai baigiau mokslus. Man labai patiko, nesinorėjo net grįžti. Dabar vis svajoju apie keliones, o ilgesnėms bet kokiu atveju reikti mesti darbą. Bijau, kad to neadariusi, po to gailėsiuosi visą gyvenimą, o tiek metai žmogaus gyvenime juk tiek nedaug. Tai realiai bijau, bet žiauriai noriu.
pasiimk neapmokamu atostogu varyk
Aš norėčiau taip… Tikrai… Bet nesu avantiuristė gyvenime… Nors nesu pririšta prie darbo, nes jo vis dar ieškau, bet turiu draugą, kuris mano noro pamatyti pasaulį nesuprastų ( o pats už jokius pinigus nevažiuotų niekur, nes turi mylimą užsiemimą čia)… Dar turiu šunį… Kurio niekam negaliu palikti. Bet jaučiu kartais, kad leidžiu dienas veltui, kad kažkur (bet ne čia) manęs laukia sėkmė…Keistas jausmas.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
