“Kaip su tavim susisiekti”-klausia jis per skype.Aš apimta abejonių,ar reikia man vėl sudrumsti tuos vandenis,juk praėjo 11 metų..Bet smalsumas,pažiūrėti,kaip jis beatrodo,gal jau nebe mano skonio,gal išvaizda jau nebepatiks,gal elgesys,tad pasakau telefono numerį,paskambina,susitariam susitikti po poros dienų.Jo balsas telefonu vis dar toks pat užburiantis..ne,gal vis dėlto atšaukti susitikimą,taip ir lieku su dvejonėm tas dvi dienas,jei ką,dar galvoju,atšauksiu paskutinę minutę,juk tai mano valioje..o pasirodo,valios kaip tik ir neturiu,kai tai susiję su Juo…Susitinkame..bet keista,visai nesijaudinu,o jis,matau,kad jaudinasi..Nueiname į barą,išsirenkame atokesnį staliuką,jis asistuoja nusivelkant paltą (seniai jau kas taip darė man),atitraukia kėdę..aha,džentelmeniškumas dar išlikęs pas jį,o gal tai kraujyje..Aš greit išsirenku vakarienę ir vyną,o jis niekaip neišsirenka,ką valgys,pirštai negrabiai varto meniu.Kodėl jis jaudinasi?Išsirenka viskį.Atneša gėrimus,jis pakelia savo taurę ir sako:”už tave,džiaugiuos,kad sutikai susitikti”..Vakaras lekia nuostabiai-juokaujame,juokiamės,prisimename senus laikus,jis sugeba ištraukti iš manęs mano jausmus jo atžvilgiu,jam įdomu,kas ir kaip buvo,nes neva jis labai buvo nustebintas,kai prieš šešerius metus pasakiau,kad buvau jį be proto įsimylėjusi,jam tai užsiliko ligi šiol,kas būtų,jeigu būtų.Jis papasakoja apie savo nenusisekusią santuoką,kaip 3 metus po skyrybų negalėjo “pasveikti”,kaip džiaugėsi mane sutikęs atsitiktinai prieš 6 metus,džiaugėsi mūsų bendravimu.Aš klausau jo ir neleidžiu sau tikėti,kad jis kalba nuoširdžiai.Man atrodo,kad visos jo kalbos,kad mane užliūliuoti,jog nusitempti šįvakar į lovą ir vėl dingti į Londoną.Kaip nujausdamas,ką galvoju,jis pasako,kad nori grįžti į Lietuvą,bet dar ne iškart,po kokių metų,neva per tuos metus eis ta linkme,būdamas Londone,dėliosis darbus,kad grižt į Lietuvą.Mūsų ištuštėjusios taurės keičiasi pilnomis,kiek jų pasikeitė,jau pamečiau skaičių.
žinoma apsvaigstu nuo vyno..staiga jis taria:”eikš arčiau,noriu tau kai ką pasakyti”.Virsteliu į priekį,jau noriu atsukti ausį,kai jo lūpos paliečia manąsias..mmmm..suplūsta kraujas visur..”tu bučiuojiesi lygiai taip pat,kaip ir tuomet,kai susipažinome”-sako jis.-Atvažiuok pas mane į Londoną keletui dienų.Parūpinsiu bilietus aš,tik reikia suderinti su savo darbu.kad būčiau laisvesnis,labai apsidžaiugčiau,jei atvyktum”.Mano galvoje ima ūžti,ar tai nuo vyno,ar nuo jo žodžių.Ko jis siekia,kokia prasmė?Kažkaip pakeičiu temą,netikiu,kad jis tai siūlo nuoširdžiai.Dar po vienos vyno taurės,jis vėl užsimena,tai kaip,ar atvyksi į svečius,juk tikrai superiniai laiką praleistume.Atsakau,kad turbūt ne,išsisuku pasakiusi,neva bijau skristi ir pan.Ir vis dar nesusivokiu,ar galečiau jausti vėl tam žmogui meilę,juk nuoskaudos dar tebėra,jis vėl jas atgaivino,pasirodęs mano gyvenime.Vanduo vėl drumzlinas.Neneigsiu,traukia jis mane,lyg magnetas,vis dar toks pat žavus,tik jam jau 41-eri,o man,lyginant su juo,DAR tik 29-eri.Tada,anuomet,tas amžiaus skirtumas man buvo nė motais,gi jaunystė,o dabar sėdi vyras priešais mane su kraičiu-išsiskyręs,turi vaiką,man tai jau “kraitis”,bagažas..O po dvejų ilgamečių draugysčių su dviem tokiais vyrais su BAGAŽAIS sau pasižadėjau-rinksiuos sau vyrą tuščią,baltą lapą,į kurį rašysiu aš,braukysiu,vėl rašysiu…Toks baltas lapas akiratyje jau yra-trečias mėnuo,sekasi sunkaii mums kartu,per ilgai buvome vieni,kiekvienas su savo “paniatkėm”,bet bent jau stengiamės abu…O čia išdygsta Jis,iš praeities…
Iš baro išeiname vėlyvu metu,būtume dar likę,bet man kitądien į darbą.Jis lydi mane namo.Priėjus laiptinę,bučiuoja mane ir prašosi vidun arbatos
Na taip,žinoma,arbatos,kaip gi kitaip.Įsileidžiu,užkaičiu arbatą,užplikau,tuomet Jis priremia mane prie sienos…toliau viskas aišku-du kūnai patampa vienu….Po aistros jis pasiprašo likti dar pusvalandiui,nors aiškiau sakau jam,kad man reikia poilsio,juk darbas laukia ryte.Bet vėl pasiduodu jo įtakai,atsigulam į lovą,jis apkabina,tiesiog gulim.”Nuostabus jausmas taip apsikabinti,regis,nieko daugiau nereikia”-išsprūsta Jam.Negaliu nesutikti,bet sąžinė ima viršų-aš išdaviau savo dabartinį vaikiną su exu,su praeitim.Kvailių kvailė..Išlipu iš lovos,paduodu jam drabužius ir sakau:”Atsiprašau,bet turiu paprašyti palikti mane,man reikia poilsio”.Jis apsirengia ir išeina.Ne,piktai neišsiskiriam,bet kad kvaila situacija,tai faktas.Ryte jaučiuosi sumautai,bet labaiu dėl miego trūkumo.Esant man darbe,paskambina jsi pasiteirauti,kaip jaučiuosi ir pan.Dar pasako,kad jis jaučiasi kaip ant sparnų.kurios moters tokie žodžiai nepamalonintų,jis žino,ką šnekėti,žino,kad moterys myli ausimis,ir mane tai siutina.Dar pasiteirauja,ką veiksiu vakare,nes po filmavimo jis norėtų vėl susimatyti.Velnias,o aš manaiu,kad pasiekęs savo,t.y. sekso,jis vėl tylaii pasitrauks į Londoną,bet klydau,jis nori palaikyti toliau santykius.Dėl šio vakaro dar nieko nepažadėjau jam,vis dar esu apmąstymuose…
Esu pasimetusi,kas man nebūdinga….
