Praeities šešėliai,arba Sena meilė nerūdyja
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
“-Labas,kaip sekasi Tau?”Tokia žinutė išdygsta Skype ekrane prieš porą dienų ne iš turimų kontaktų…Širdis ima daužytis (kaip jis gavo mano kontaktus,jau numanau),pulsas padažnėja: jis tikrai Klaipėdoje,iškart galvon šauna mintis…”Noriu susitikti,100metų,kavos atsigerti,esu Klaipėdoje,grįžau trumpam,reikia dokumentinį filmą susukti..”.Mano pirštai taip ir kybo virš klaviatūros-atrašyti ar praignoruoti.Visgi reikia atrašyti,nemandagu kaip ir..”Labas,sekas normaliai..nemanau,kad reikia susitikti,žinau aš tas tavo kavas..”.”Aš rimtai,būtų labai malonu susimatyti,paplepėti”
Galvoje ima viskas virti,atgimsta prisiminimai,lyg tai būtų buvę užvakar,vakar..Susipažįstam labai keistomis aplinkybėmis,prieš 11 metų,kai man dar vos 18-ka,jam beveik 30 -pagarbiai šmaikštus,galantiškas,mokantis apgaubti merginą dėmesiu,pro akis negali praslysti jo tamsus gymis,tvirta,graži laikysena..nutrenkia elektra,perbėga per kūną virpuliukai.Karštas romanas (ne,jis nebuvo vedęs,buvo paliktas merginos,trečiąkart tos pačios) trunka apie 2 mėnesius-virė,kunkuliavo aistros,rankų negalėjom viens nuo kito atplėšt,bet žodelis iš M raidės taip ir neišsprūdo nei iš manęs,nei iš jo…Ir staiga jis dingo,tik pasakęs,kad pas jį grįžo jo exė,ketvirtąkart..jie susitaikė..Aš likau laižytis atvirų žaizdų,daug ašarų pralieta..Skausmo metu ėmė asistuoti man jo geriausias draugas,aš į jo dėmesį atsakiau,gal galvojau,kad taip atkeršysiu,bet labiausiai dėl to,kad visuomet žinosiu,kaip jam sekasi,ką daro,ko nedaro ir pan.Su jo draugu apsigyvenome,kaip sakant,sumetėme skudurus,o mano seilė meilė vedė exę,nes ji pastojo.Viskas vyko žaibiškai.Mačiau jį labai laimingą,mylintį,besididžiuojantį tapsiant tėvu,o ji man pasirodė,kad iš išskaičiavimo sugrįžo pas jį,tokia arogantiška,”pasikėlusi”.Su jo draugu ilgai neišbuvau,visgi nebuvome vienas kitam skirti.O mano Meilė išvyko su šeima į UK,tik iš jo draugo sužinojau,kad po 2 metų santuokos jie išsiskrė jos iniciatyva-neva baigėsi meilė.Kažkur giliai širdyje piktdžiugiškai apsidžiaugiau-taip jam ir reikia:nuoskaudos vis dar buvo,net praėjus keliems metams.Dar po kelių metų,prieš 6metus,atsitiktinai susitikome savam mieste,jis vėl buvo trumpam grįžęs.Vedami prisiminmų,traukos vienas kitam,susibėgome vienai,kitai nakčiai,nors tuo metu turėjau draugą..neatsispyriau jo žavesiui…kalta..Per paskutinį susitikimą leptelėjau,kad buvau jį,dar anuomet,stipriai įsimylėjusi,pametusi galvą,jis atsakė,kad tikrai nė nenutuokė..išsiskyrėm apturėję aistrą,paprašiau manęs nebetrukdyti,neberti druskos ant žaizdos,nes vistiek jis išvyksiantis,plius aš įsipareigojusi kitam…Jis nebetrukdė..iki užvakar..
kas nutiko uzvakar?
Neapgaudinėk savęs, tada jis neturės galimybės su tavimi žaisti. Nesielk kaip maža mergaitė, trokšdama “saldainio”, kurio niekada negausi. Atsimerk ir ištrink praeitį, kad ir kaip sunku bebūtų…
“Kaip su tavim susisiekti”-klausia jis per skype.Aš apimta abejonių,ar reikia man vėl sudrumsti tuos vandenis,juk praėjo 11 metų..Bet smalsumas,pažiūrėti,kaip jis beatrodo,gal jau nebe mano skonio,gal išvaizda jau nebepatiks,gal elgesys,tad pasakau telefono numerį,paskambina,susitariam susitikti po poros dienų.Jo balsas telefonu vis dar toks pat užburiantis..ne,gal vis dėlto atšaukti susitikimą,taip ir lieku su dvejonėm tas dvi dienas,jei ką,dar galvoju,atšauksiu paskutinę minutę,juk tai mano valioje..o pasirodo,valios kaip tik ir neturiu,kai tai susiję su Juo…Susitinkame..bet keista,visai nesijaudinu,o jis,matau,kad jaudinasi..Nueiname į barą,išsirenkame atokesnį staliuką,jis asistuoja nusivelkant paltą (seniai jau kas taip darė man),atitraukia kėdę..aha,džentelmeniškumas dar išlikęs pas jį,o gal tai kraujyje..Aš greit išsirenku vakarienę ir vyną,o jis niekaip neišsirenka,ką valgys,pirštai negrabiai varto meniu.Kodėl jis jaudinasi?Išsirenka viskį.Atneša gėrimus,jis pakelia savo taurę ir sako:”už tave,džiaugiuos,kad sutikai susitikti”..Vakaras lekia nuostabiai-juokaujame,juokiamės,prisimename senus laikus,jis sugeba ištraukti iš manęs mano jausmus jo atžvilgiu,jam įdomu,kas ir kaip buvo,nes neva jis labai buvo nustebintas,kai prieš šešerius metus pasakiau,kad buvau jį be proto įsimylėjusi,jam tai užsiliko ligi šiol,kas būtų,jeigu būtų.Jis papasakoja apie savo nenusisekusią santuoką,kaip 3 metus po skyrybų negalėjo “pasveikti”,kaip džiaugėsi mane sutikęs atsitiktinai prieš 6 metus,džiaugėsi mūsų bendravimu.Aš klausau jo ir neleidžiu sau tikėti,kad jis kalba nuoširdžiai.Man atrodo,kad visos jo kalbos,kad mane užliūliuoti,jog nusitempti šįvakar į lovą ir vėl dingti į Londoną.Kaip nujausdamas,ką galvoju,jis pasako,kad nori grįžti į Lietuvą,bet dar ne iškart,po kokių metų,neva per tuos metus eis ta linkme,būdamas Londone,dėliosis darbus,kad grižt į Lietuvą.Mūsų ištuštėjusios taurės keičiasi pilnomis,kiek jų pasikeitė,jau pamečiau skaičių.
žinoma apsvaigstu nuo vyno..staiga jis taria:”eikš arčiau,noriu tau kai ką pasakyti”.Virsteliu į priekį,jau noriu atsukti ausį,kai jo lūpos paliečia manąsias..mmmm..suplūsta kraujas visur..”tu bučiuojiesi lygiai taip pat,kaip ir tuomet,kai susipažinome”-sako jis.-Atvažiuok pas mane į Londoną keletui dienų.Parūpinsiu bilietus aš,tik reikia suderinti su savo darbu.kad būčiau laisvesnis,labai apsidžaiugčiau,jei atvyktum”.Mano galvoje ima ūžti,ar tai nuo vyno,ar nuo jo žodžių.Ko jis siekia,kokia prasmė?Kažkaip pakeičiu temą,netikiu,kad jis tai siūlo nuoširdžiai.Dar po vienos vyno taurės,jis vėl užsimena,tai kaip,ar atvyksi į svečius,juk tikrai superiniai laiką praleistume.Atsakau,kad turbūt ne,išsisuku pasakiusi,neva bijau skristi ir pan.Ir vis dar nesusivokiu,ar galečiau jausti vėl tam žmogui meilę,juk nuoskaudos dar tebėra,jis vėl jas atgaivino,pasirodęs mano gyvenime.Vanduo vėl drumzlinas.Neneigsiu,traukia jis mane,lyg magnetas,vis dar toks pat žavus,tik jam jau 41-eri,o man,lyginant su juo,DAR tik 29-eri.Tada,anuomet,tas amžiaus skirtumas man buvo nė motais,gi jaunystė,o dabar sėdi vyras priešais mane su kraičiu-išsiskyręs,turi vaiką,man tai jau “kraitis”,bagažas..O po dvejų ilgamečių draugysčių su dviem tokiais vyrais su BAGAŽAIS sau pasižadėjau-rinksiuos sau vyrą tuščią,baltą lapą,į kurį rašysiu aš,braukysiu,vėl rašysiu…Toks baltas lapas akiratyje jau yra-trečias mėnuo,sekasi sunkaii mums kartu,per ilgai buvome vieni,kiekvienas su savo “paniatkėm”,bet bent jau stengiamės abu…O čia išdygsta Jis,iš praeities…
Iš baro išeiname vėlyvu metu,būtume dar likę,bet man kitądien į darbą.Jis lydi mane namo.Priėjus laiptinę,bučiuoja mane ir prašosi vidun arbatos
Na taip,žinoma,arbatos,kaip gi kitaip.Įsileidžiu,užkaičiu arbatą,užplikau,tuomet Jis priremia mane prie sienos…toliau viskas aišku-du kūnai patampa vienu….Po aistros jis pasiprašo likti dar pusvalandiui,nors aiškiau sakau jam,kad man reikia poilsio,juk darbas laukia ryte.Bet vėl pasiduodu jo įtakai,atsigulam į lovą,jis apkabina,tiesiog gulim.”Nuostabus jausmas taip apsikabinti,regis,nieko daugiau nereikia”-išsprūsta Jam.Negaliu nesutikti,bet sąžinė ima viršų-aš išdaviau savo dabartinį vaikiną su exu,su praeitim.Kvailių kvailė..Išlipu iš lovos,paduodu jam drabužius ir sakau:”Atsiprašau,bet turiu paprašyti palikti mane,man reikia poilsio”.Jis apsirengia ir išeina.Ne,piktai neišsiskiriam,bet kad kvaila situacija,tai faktas.Ryte jaučiuosi sumautai,bet labaiu dėl miego trūkumo.Esant man darbe,paskambina jsi pasiteirauti,kaip jaučiuosi ir pan.Dar pasako,kad jis jaučiasi kaip ant sparnų.kurios moters tokie žodžiai nepamalonintų,jis žino,ką šnekėti,žino,kad moterys myli ausimis,ir mane tai siutina.Dar pasiteirauja,ką veiksiu vakare,nes po filmavimo jis norėtų vėl susimatyti.Velnias,o aš manaiu,kad pasiekęs savo,t.y. sekso,jis vėl tylaii pasitrauks į Londoną,bet klydau,jis nori palaikyti toliau santykius.Dėl šio vakaro dar nieko nepažadėjau jam,vis dar esu apmąstymuose…
Esu pasimetusi,kas man nebūdinga….
Žiūrėk,kad vėl neliktum su atvira žaizda.
Nebūk kekšė, būk MOTERIS.
pažįstamas jausmas…jam atsispirti sunku (neįmanoma), gal tai kai kam ir pasirodis kaip gyvuliški instinktai, bet kas to nepatyrė – niekada nesupras.
Sėkmės Jums
O mano manymu – jei jauti iki siol trauka siam zmogui ,gal tuomet nereiktu prieisintis? kam jungti meiles reikaluose smegenis, klausyti reikia sirdies.
Manau, neveltui gyvenimas taip patampe jusu istorijijos herojus-gal butent tam, kad kiekvienas ateitu vienas pas kitas su pilnu bagazu, isgyvene blogiausius momentus atskirai.
Gal sis kartas atves iki tikrosios meiles istorijos?
Negalvokite kad jus kekse. Jusu sirdis priklauso tam vyrui, reiskia ir visa jusu butybe. Juk neturire vyro ir vaiku? turite vaikina su kurio esate kelis menesius, bet juk turite pripazinti, kad tas vaikinas-tai tik eilinis bandymas uzmirsti kita vyra.
Cia sunku kazka patarti…vadovaukis vidiniu balsu, gal is tikruju is to kazkas iseitu?Tik, kad jis vel kazkur nepabegtu lengvai sugrizes, va cia tai dilema..
Tavo atvejis toks, kai jausmai stipresni uz tave visgi zmogaus su kuriuo esi tu nemyli, jei viskas taip, taigi jei labai nebijai prarasti, tai megink su situ, tik dar pasikalbek, jog tau neramu, tegul jis dar karta isklaido tavo abejones, o gal jo zodziuose izvelgsi ne tik uztikrintuma..
Na bet kuriuo atveju, meiles ir sekmes apsisprendimuose
Aš jį jau buvau užmiršusi,gyvenau sau kaip gyvenusi,jis tik šmėžavo kažkur širdies apkalkėjusiame kamputyje…Ir norisi smegenis įjungti,jau gana širdies prisiklausyta,kuri vesdavo klaidingu keliu..todel dabartinis vaikinas tikrai nera,nebuvo bandymas pamirsti ji,vaikinas tiesiog naturaliai atsirado mano gyvenime,js rode iniciatyva,buvo atkaklus…o tam is Londono net neuzsiminiau,kad turiu drauga,nesuprantu pati,kodel..kodel nuslepiau,nejau as kazko tikiuosi is jo…painiava…ir kam jis turejo vel atsirast mano kely
visų pirma – gražiai rašai, dėstai mintis…
antra – senos aistros niekur nedingsta… iš patirties žinau… tik dažnai būna taip, kad jos įskaudina kitus artimus žmones…
pazistamas ir jausmas ir situacija….bet as laiku ijungiau prota ir dabar tuo neatsidziaugiu. Bet kad buvo sunku tai faktas. Nezinau net ka tau patarti ar pasakyti…cia kaip narkotikas koks, ir su juo sunku, ir be jo negerai….
Astuole,ačiū….kai mintys susijusios su širdies reikalais,su tais tauriais jausmais,kitaip ir neišeina dėstyt,tuomet liete liejasi,tik pirštai,barškinantys klaviatūra,nespėja su mintimis,dėl to ir susipina raidės kai kur …ir tikrai teisi,sakydama,kad skaudina kitus,tau artimus žmones,o mano vaikinas tikrai nenusipelnė to,kaip su juo elgiuosi jam nežinant…
Eik, bet nieko per daug nesitikek Beje, turi rasytojos gyslele
gali parašyt man į AŽ…. kartais ir išsikalbėti iš dūšios reikia..
Atsakysiu tau i tavo klasima, jis jaudinosi todel, kad jau nebebuvo tas zavus 30meis, dabar jam jau virs 40, noredamas pamirsti savo skausma su buvusia, jis jau nebegali suvilioti kitos 18metes, ja esi tu – ta kuri primena laisve, neipareigojancius santykius, jokio skausmo ir lengvai uzvaldoma. Jis jaudinosi, nes nezinojo ar vis dar gali tave taip pakereti, taciau kaip tu sakei pasidavei jam ir jis vel tapo stiprus, savimi pasitikintis ir lengvai manipuliuojantis tavo jausmais. Jis nori su tavimi buti ne del to, kad tave myli, o del to, kad nebeturi, kas daugiau ji isgelbetu, atitrauktu mintis nuo skausmo ir juom zavetusi. Jo sansas praejo, jis bijo likti vienas ir bijo daryti klaidas, todel nori atsigriebti tai tavo saskaita. Moteru zingsniai niekam neturi buti zinomi, jei padarei tai, kas tau nepatinka, jokiai gyvai dvasiai to nepasakok, o ypatingai apie isdavyste, turek tai savyje kaip paslapti, kuri paverstu tave protingesne, subrendusia, zavinga, grisk pas savo dabartini drauga ir nebijok buti laiminga su juo. BEK, BEK nuo savo ex. Jis tera iliuzija, kurios nebera, jis tera tas narkotikas ir viena diena, kai asikvosesi, bus per velu.. TIkriausiai busi su vaiku ant ranku, santuokoje ir be savo tikslu… Todel rask zmogu su kuriuo pradetum viska is naujo, daryk tuos pacius dalykus ka darete su ex ir pamatysi, kaip ramiai imsi i ji ziureti ir kaip jis praras savo galia tave valdyti… Tu juk zinai visa tai, tau nereikia kad kas primintu, jog esi protinga, juk zinai, kad jis su tavimi tik del to, kad pamirstu savo skausma. Buk stipri, mylek save ir nebijok buti liaminga su kitu!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
