Praeities šešėliai,arba Sena meilė nerūdyja
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
“-Labas,kaip sekasi Tau?”Tokia žinutė išdygsta Skype ekrane prieš porą dienų ne iš turimų kontaktų…Širdis ima daužytis (kaip jis gavo mano kontaktus,jau numanau),pulsas padažnėja: jis tikrai Klaipėdoje,iškart galvon šauna mintis…”Noriu susitikti,100metų,kavos atsigerti,esu Klaipėdoje,grįžau trumpam,reikia dokumentinį filmą susukti..”.Mano pirštai taip ir kybo virš klaviatūros-atrašyti ar praignoruoti.Visgi reikia atrašyti,nemandagu kaip ir..”Labas,sekas normaliai..nemanau,kad reikia susitikti,žinau aš tas tavo kavas..”.”Aš rimtai,būtų labai malonu susimatyti,paplepėti”
Galvoje ima viskas virti,atgimsta prisiminimai,lyg tai būtų buvę užvakar,vakar..Susipažįstam labai keistomis aplinkybėmis,prieš 11 metų,kai man dar vos 18-ka,jam beveik 30 -pagarbiai šmaikštus,galantiškas,mokantis apgaubti merginą dėmesiu,pro akis negali praslysti jo tamsus gymis,tvirta,graži laikysena..nutrenkia elektra,perbėga per kūną virpuliukai.Karštas romanas (ne,jis nebuvo vedęs,buvo paliktas merginos,trečiąkart tos pačios) trunka apie 2 mėnesius-virė,kunkuliavo aistros,rankų negalėjom viens nuo kito atplėšt,bet žodelis iš M raidės taip ir neišsprūdo nei iš manęs,nei iš jo…Ir staiga jis dingo,tik pasakęs,kad pas jį grįžo jo exė,ketvirtąkart..jie susitaikė..Aš likau laižytis atvirų žaizdų,daug ašarų pralieta..Skausmo metu ėmė asistuoti man jo geriausias draugas,aš į jo dėmesį atsakiau,gal galvojau,kad taip atkeršysiu,bet labiausiai dėl to,kad visuomet žinosiu,kaip jam sekasi,ką daro,ko nedaro ir pan.Su jo draugu apsigyvenome,kaip sakant,sumetėme skudurus,o mano seilė meilė vedė exę,nes ji pastojo.Viskas vyko žaibiškai.Mačiau jį labai laimingą,mylintį,besididžiuojantį tapsiant tėvu,o ji man pasirodė,kad iš išskaičiavimo sugrįžo pas jį,tokia arogantiška,”pasikėlusi”.Su jo draugu ilgai neišbuvau,visgi nebuvome vienas kitam skirti.O mano Meilė išvyko su šeima į UK,tik iš jo draugo sužinojau,kad po 2 metų santuokos jie išsiskrė jos iniciatyva-neva baigėsi meilė.Kažkur giliai širdyje piktdžiugiškai apsidžiaugiau-taip jam ir reikia:nuoskaudos vis dar buvo,net praėjus keliems metams.Dar po kelių metų,prieš 6metus,atsitiktinai susitikome savam mieste,jis vėl buvo trumpam grįžęs.Vedami prisiminmų,traukos vienas kitam,susibėgome vienai,kitai nakčiai,nors tuo metu turėjau draugą..neatsispyriau jo žavesiui…kalta..Per paskutinį susitikimą leptelėjau,kad buvau jį,dar anuomet,stipriai įsimylėjusi,pametusi galvą,jis atsakė,kad tikrai nė nenutuokė..išsiskyrėm apturėję aistrą,paprašiau manęs nebetrukdyti,neberti druskos ant žaizdos,nes vistiek jis išvyksiantis,plius aš įsipareigojusi kitam…Jis nebetrukdė..iki užvakar..
Regis,nesu linkusi į priklausomybes,bet taikliai pastebėta-narkotikas…. Jis lygiai taip pat sakė vakar,tu turi kažką iš aukščiau duota,kas mane traukia prie tavęs,lyg NARKOTIKAS..aš tau ne kartą norėjau parašyti,bet atsispirdavau,nes buvai prašiusi palikti tave ramybėje,bet kai grįžau į mūsų miestą,parašiau,juk tu kažkur čia pat esi,ranka pasiekiama,tad surizikavau,dėl ko labai džiaugiuosi.Ir pripažįstu,kad jaudinausi,prieš mums susitinkant,tave tąnakt sapnavau,va tokią,kokia esi dabar,mačiau sapne..Išties kvailai viskas gavosi tuomet,prieš daugel metų,kažkas tarp mūsų buvo,bet ji,Rasa (vardas pakeistas),sugrįžo,nes ji žinojo,kad bendrauju su mergina,su manim.Pameni,kai buvom pas mane,suskambo telefonas,o aš buvau vonioje ir pasakaiu tau pakleti,pasiteirauti,kas skambina?Pameni?Skambino Rasa,o išgirdusi moterišką balsą,ji padėjo ragelį.Po to dar daug kartų ji man priekaištavo,prikaišiojo,kad neva,kai aš buvau su ja,jai niekuomet neleisdavau atsiliepinėti telefonu mano namuose,o čia pakėlei tu,neva kaip tu galėjai jai leisti,man tai neleisdavai.Rasa suprato,kad mano statusas jau kitas,ne šiaip sau mergina…Gal ji supavydėjo,juk jūs moterys tokios įdomios,jūs visuomet konkuruojate,o aš jai vis dar buvau neabejingas,ji tuom ir sužaidė,grįžo,aš priėmiau…o tave reikėjo paleisti…
Pritariu green_eyes, net ir i Londona kviesdamas, jis kalbejo TIK apie superini laiko praleidima…
Green eyes,net nesiruošiu kažkam pasisakyti savo nuodėmes,net kunigui…jūs mano nuodėmklausės..niekada nemanaiu,kad kursiu čia,MD,kokią temą,bet galiu pasakyti viena,kad man išties lengviau pasidarė.Visgi mintys,emocijos,išreikštos raštu,turi galią,įgauna prasmę,virsta materija.
Kaaaip gražiai rašote ,skaičiau kaip įdomiausio romano pradžią O jums patariu tikėt savo širdim.. Ir pagalvokite su kuo jūsų gyvenimas būtų geresnis ,ar su “praeities šešėliu” kuris jus veda iš proto ar su naujuoju draugu,kurį jau išdavėte.. jei jis būtų toks geras nebūtumėte sutikę susitikti su senuoju draugu. Manau jums reikia viską labai laabai apmastyti gyvenimas per trumpas jeigu randate žmogų nuo kurio žvilgsnio galit nualpt.. aš būčiau su juo ;D
(tęsinys) “Kaip jautiesi?”-klausia jis telefonu,vėl paskambinęs antrąkart tądien po vakarykščio susitikom.”Aš dar darbe,užgriuvo klientų,tad užtrukau”-atsakau.”Aha,tai susimatom vakare,nueinam kur nors,m?”.”Kad nežinau,grįžusi tikrai norėsiu numigti,juk tiek mažai miegojau”.”Tai gerai,susimatysim vėliau,ar ne”-jis atkaklus.O mano protas sako NE,ne,ne sako,o klykte klykia,bet širdis veržiasi pas jį.Ir kaip jam taip sekasi manimi manipuliuoti,net po tiek metų aš suskystu,tampu plastilinu,imkite ir lipdykite iš manęs,ką norite.Pasiduodu.
Aišku,kaip ir reikia tikėtis,grįžusi po darbo net nestūsteliu-juk reikia nagus susitvarkyti,reikia visas įmanomas ir neįmanomas vietas nusidepiliuoti,veido kaukę užsidėti ir su ja pagąsdinti savo katinus,kurie manęs tokios neatpažįsta,su “kažkuom” ant veido…Aš nesąmoningai vėl “ruošiuosi” su juo permiegoti,nors sau pasižadu jam neatsiduoti.Ir išvis,aš jam dar net nepažadėjau net dėl susitikimo fakto..o jau ryošiuosi,tvarkausi save visaip,kaip begaliu ir išmanau….
“Tu miegi”-atlekia SMS į telefoną.Neatsakau nei iškart,nei po gero pusvalandžio,lai galvoja,kad miegu.Aš juk ruošiuosi,raudonai lakuoju nagus ir meldžiu,kad atsiųstų man pusseseres iš Krasnojarko,kurios jau veluoja savaitę atvykti.Juk būtų taip paprasta,tuomet tikrai su juo nesugulčiau,nors ir kaip kūnas,instinktai to norėtų.Kaip niekad laukių tų raudonųjų visom prasmėn kraujo kūnelių…bet jų nėra…Praėjus dar pusvalandžiui,skambinu jam pati,neva pailsėjusi..”Na,tai kaip jautiesi”-teiraujasi.”Sumautai,kažkokia viskokia,bet nekokia”.”Reikia daktaro?Tuoj užvalgysiu ir atvykstu į iškvietimą”.”O tai mes niekur nevažiuosim?”-jau nerimauju,kad jis žūtbūt nori atvykti pas mane irkuo greičiau nueiti iki lovos.”Važiuosim,bet pirma atsikvėpsim,pasėdėsim,po to kilsim..”…
Dar užmpusvalandžio jis jau prie mano durų..įeina nešinas,kaip jis sako,vaistais,juk daktarą kviečiau-ištiesia LIPTON arbatos su citrina,Rafaelo pakuotę (mano nemėgstamiausių saldainiųir kodėl visiems vyrams atrodo,kad juos dievina visos) ir VANA TALLIN likerio.Arbata ir likeris man padaro įspūdį,o jo karštas bučinys išvis nužudo.Niekas niekad manęs taip nebučiavo,gal ir bučiavo taip,bet nesijaučiau taip,kaip jam prisilietus…
Kažkaip aną vakarą jis atrodė toks labiau vyresnis,apranga buvo labiau įpareigojanti-švarkas,marškinukai…Šįvakar apsivilkęs džinsais,stilingai nutrintais,paplyšusiais vietomis,ir aukšta apykakle baltu megztiniu.Nuostabus vaizdas,negaliu akių atitraukt.
Vaišinamės likeriu,kava,arbata,net mano katinai susidomėjo,kas čia atvyko?Ak,vėl tas pats,kur ir vakar,Jau savas net mano bailiems kašakams.Sėdime ant atskirų kėdžių,bet jis staiga prisitraukia mane prie savęs ir pasisodina ant savo kelių,ir bučiuoja sunėręs savo rankas į mano ilgus plaukus.Jis tai daro nepakartojamai.Aš vilkiu mėlyna aptempta suknele taip aukšta apykakle,bet jo rankos nelenda,kur nereikia,man tai patinka…
Smagu. Gražu. Kai būsi sena senučiukė, ir snūduriuosi sėdėdama supamajam krėsle, tavo veidą puoš šypsena nuo šių jaunystės prisiminimų. Kad ir kaip tai baigsis artimiausiu (ar tolimesniu) metu
“Tai kylam?”-klausiu praėjus bemaž pusvalandžiui po mūsų pašnekesio (klausinėjau jo apie jo buvusią santuoką,dukrytę ir jo ex žmoną,jis leidosi į šį dialogą ir pakankamai noriai,nuoširdžiai) prie arbatos su likeriu.”Ok”-atsako jis.Aš dar nutariau pakeisti savo mėlyną suknelę į raudoną,jam šis pasikeitimas patinka,netgi lepteli,kad daug gražesnė už aną.Dar keletas potėpių su šešėliais,jis stebi,nors neleidžiu,gi vyrams nedera matyti,kaip moteris gražinasi,lai mato tik rezultatą,bet jis spėja pasakyti,kad jam patinka matyti tai,juk tai kone jo ir darbo dalis (neminėjau gal,jis operatorius žmogus su kamera,kuri pritraukia visus trūkumus ir privalumus).Išvažiuojame pasėdėti viename iš geressnių uostamieščio barų,iš kur atsiveria graži miesto panorama.Bet Jis jau kažkoks pasikeitęs ir spėju,kad dėl to,ką pasakiau dar būnant mums namie-kai jis mane bučiavo,aš mažumėlę jį atstumiau,pasakydama,kad nematau prasmės visų mūsų tų susitikimų,kad kam reikia atverti man senas žaizdas,vėl leisti jom kraujuoti,skaudėti.Jis mažumėlę atlyžo.Bare taip pat tas jautėsi.Dar atskriejo SMSM man į telefoną iš vaikino,tokia keista sms,kad nejučia apsidairiau atidžiau bare,gal ka smato iš pažįstamų.Bet akis už nieko neužkliuvo.O Jis taip pat pastebėjo mano susierzinimą,susirūpinimą.BBuvome neilgai,gal valandžiukę.Pasiūliau nuvažiuoti pasivaikščioti krantine,kur švartuojasi laivai,laiveliai.Nors ėjau greta jo įsikibus jam į parankę,jis jau buvo nebe tas kaip vakar-dabar jis susimąstęs.Grįžome prie mano namų,maniau,kad čia mūsų “kelionė” ir pasibaigs,jog išleis mane iš automobilio ir viskas.Bet jis išlipo kartu ir eina su manim.Įdomu.Prisėdame pabaigti likerio.Pasakau,jog matau,kad jis pasikeitė staiga.”Man nesiriša čia kažkas…”-nujaučia jis garsiai kažką.”Taip,tu teisus,aš turiu vaikiną,o čia staiga grįžai tu,apsireiškei ir sujaukei mano pasaulį.Aš tave jau buvau pamiršusi,aš juk išdavaiu savo draugą su tavim,nesugebėjau tau atsispirti,ne…”-paatviravau.”Dabar man viskas aišku…tai juk galėjai pasakyti,kad esi ne viena,aš nebūčiau tavęs lietęs,nors ir kaip to norėjau,noriu ir dabar”..
Na jeigu taip negalit atsispirt jam, o galimybes buti kartu yra, tai gal ir bukit su juo?cia tikrai verta pamastyt, juk jeigu tikrai myletumet zmogu su kuriuo esat sitaip tikrai nebutu, tai velniop, kam buti tokiai gerai, gal geriau buti laimingai? Arba pameginti tokia buti? gal tai jusu proga, kokia bebutu pabaiga, bet jei to nepadarysit ar nesigailesit kaip butu jeigu butu, o draugo vis vien manau nemylit..
Parasykit paskui kaip seksis. linkiu myleti ir buti mylimai
parasiau dar pries perskaitant pasisakyma…na pamastykit dar. draugas gal tiesiog nujaucia, zinoti manau nezino, kartais taip buna.
Nušaukit mane,prašau…prisipažinsiu,pravirkstu nubėgusi vonion,trūksta oro..na jau ne,šitas vyras mano ašarų nevertas,gana prisiverkiau prieš daugel metų..įkvepiu giliai oro,nusišluostau nubėgusį tušą…Išeinu iš vonios,lepteliu kažkokį juokelį,tema pakeista..nebenoriu gilintis..apkabinu jį iš nugaros,pabučiuoju į kaklą,pirštai paskęsta jo tamsiuose tankiuose plaukuose…atsiduriam abu kambary ant minkšto kampo…mylymės visur,visaip,bet aistringai,aistringiau nei vakar..dabar dar dega viskas prisiminus…”Reikia pripažinti,kad mažiau alkoholio,reiškia geresni pojūčiai,aštresni”-pasako Jis po “visko”.Tyliai sau mintyse sutinku su juo.Taip,tai tarsi atsisveikinimo seksas,bet geras seksas.Negaliu to paneigti.Ir nesiruošiu,Bet jam išėjus pajuntu tuštumą ir vėl pravirkstu,balsu,taip ir užmiegu su ašaromis akyse,nuovargis paima viršų.Viskas,basta,finito,kapiec.Prisipažinsiu,kitądien nesitikėjau iš jo nei sms,nei tuo labaiu skambučio.Bet jis paskambino,sakė norįs pasiteirauti,kaip jaučiuosi.Atsakau,kad gerai.Pokalbis trunka apie minutę,o tos minutės ir užteko,kad suvokt,jog tikrai jau FINITO.Bet man palengvėjo.Gal perdegiau nuo jo..nes mintys sukosi apie mano draugą,apie tai,kaip jo pasiilgau (ne,tai ne sąžinė prakalbo),kaip noriu jį apkabinti,pamatyti,būti su juo…..
Skaičiau įsijautus, kaip istoriją iš knygos. Yra tokių vyrų, kurie ir po daugelio metų mus priverčia jaustis kaip jaunom mergaitėm, kurios negali priimti sprendimų apgalvojusios, o pasiduoda aistrai, nors supranta, kad nieko gero iš to nebus…
Viskas į gera. Nu kažkaip jau taip gyvenime nuolat nutinka …
As taip truputi visiskai ne i tema, bet siulyciau susidometi rasymu, puikiai rasai!! lb idomu skaityti, tikrai ne prasciau negu zinomu rasytoju romanai..
o kas liecia pacia tema, tai manau neverta prasyti md mergaiciu patarimu, daugelis labai jaunutes.. ir lengva patarti kol pats neatsiduri tokioje ar panasioje situacijoje
Ruta, manau autore tikrai nepraso patarimo manau cia tiesiog gyvas dienorastis, o mes tiesiog turime didele laime uzjausti auotoreiar padiskutuoti ta tema sakykime, esame gyvai dalyvaujantis veiksme kurinio ziurovai
Na tai bent ateityje zinokit, jog daugiau neverta, jei vel po 5 metu sugris….manau reikia priimti tai kaip pamoka
Ta trauka žmogui yra toks nenuvaldomas dalykas.. Pati suprantu ką tai reiškia,aš žinoma dar dabar esu su savo vaikinu ,tačiau tai pirmas vaikinas kuris sugeba mane taip prikaustyti prie jo,mes dažnai pykstamės,o aš esu ta silpnoji kuri be jo negali,verkia,man reikia jo,atrodo kai jo nėra šalia taip tuščia,širdis nerami,o kai jis grįšta vakare,ar susitinkame po dienos darbų,lyg pasveikstu,širdį vėl užpildo geros emocijos.. O aš norėčiau išmokti šiek tiek ir juo pamanipuliuoti,kad jis taip be manęs negalėtų Autorei tegaliu pasakyti,ta trauka niekuomet nedings,tačiau reikia gyventi toliau,dabar jo nebėra,esate jūs ir jūsų dabartinis vaikinas..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
