“-Labas,kaip sekasi Tau?”Tokia žinutė išdygsta Skype ekrane prieš porą dienų ne iš turimų kontaktų…Širdis ima daužytis (kaip jis gavo mano kontaktus,jau numanau),pulsas padažnėja: jis tikrai Klaipėdoje,iškart galvon šauna mintis…”Noriu susitikti,100metų,kavos atsigerti,esu Klaipėdoje,grįžau trumpam,reikia dokumentinį filmą susukti..”.Mano pirštai taip ir kybo virš klaviatūros-atrašyti ar praignoruoti.Visgi reikia atrašyti,nemandagu kaip ir..”Labas,sekas normaliai..nemanau,kad reikia susitikti,žinau aš tas tavo kavas..”.”Aš rimtai,būtų labai malonu susimatyti,paplepėti”

Galvoje ima viskas virti,atgimsta prisiminimai,lyg tai būtų buvę užvakar,vakar..Susipažįstam labai keistomis aplinkybėmis,prieš 11 metų,kai man dar vos 18-ka,jam beveik 30 -pagarbiai šmaikštus,galantiškas,mokantis apgaubti merginą dėmesiu,pro akis negali praslysti jo tamsus gymis,tvirta,graži laikysena..nutrenkia elektra,perbėga per kūną virpuliukai.Karštas romanas (ne,jis nebuvo vedęs,buvo paliktas merginos,trečiąkart tos pačios) trunka apie 2 mėnesius-virė,kunkuliavo aistros,rankų negalėjom viens nuo kito atplėšt,bet žodelis iš M raidės taip ir neišsprūdo nei iš manęs,nei iš jo…Ir staiga jis dingo,tik pasakęs,kad pas jį grįžo jo exė,ketvirtąkart..jie susitaikė..Aš likau laižytis atvirų žaizdų,daug ašarų pralieta..Skausmo metu ėmė asistuoti man jo geriausias draugas,aš į jo dėmesį atsakiau,gal galvojau,kad taip atkeršysiu,bet labiausiai dėl to,kad visuomet žinosiu,kaip jam sekasi,ką daro,ko nedaro ir pan.Su jo draugu apsigyvenome,kaip sakant,sumetėme skudurus,o mano seilė meilė vedė exę,nes ji pastojo.Viskas vyko žaibiškai.Mačiau jį labai laimingą,mylintį,besididžiuojantį tapsiant tėvu,o ji man pasirodė,kad iš išskaičiavimo sugrįžo pas jį,tokia arogantiška,”pasikėlusi”.Su jo draugu ilgai neišbuvau,visgi nebuvome vienas kitam skirti.O mano Meilė išvyko su šeima į UK,tik iš jo draugo sužinojau,kad po 2 metų santuokos jie išsiskrė jos iniciatyva-neva baigėsi meilė.Kažkur giliai širdyje piktdžiugiškai apsidžiaugiau-taip jam ir reikia:nuoskaudos vis dar buvo,net praėjus keliems metams.Dar po kelių metų,prieš 6metus,atsitiktinai susitikome savam mieste,jis vėl buvo trumpam grįžęs.Vedami prisiminmų,traukos vienas kitam,susibėgome vienai,kitai nakčiai,nors tuo metu turėjau draugą..neatsispyriau jo žavesiui…kalta..Per paskutinį susitikimą leptelėjau,kad buvau jį,dar anuomet,stipriai įsimylėjusi,pametusi galvą,jis atsakė,kad tikrai nė nenutuokė..išsiskyrėm apturėję aistrą,paprašiau manęs nebetrukdyti,neberti druskos ant žaizdos,nes vistiek jis išvyksiantis,plius aš įsipareigojusi kitam…Jis nebetrukdė..iki užvakar..