Ar aš jam rūpiu ar jis tik žaidžia?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, merginos,
Žodžiu, situacija tokia: Po pusės metų nuo išsiskyrimo sugebėjau prisileisti žmogų pakankamai arti savęs, prisiklausiusi jo gražių žodžių, gražių minčių…Viskas čia trunka 3 savaites, nors žmogų pažįstu gal metus… Viskas prasidėjo nuo to, jog feisbuke paklausiau, kas norėtų naktį pasivaikščioti ir vienas kolega, kuris gyvena netoli manęs pasakė, jog galėtų… Tai va, pasivaikščiojome vieną kartą 5h, tada kitą kartą ir tą kartą baigėsi taip, jog sėdėjome ant suoliuko dviese 3 nakties ir jis bučiavo man kaklą… Po to sekė labai gražūs sms, ir bendravimas, vėl buvome pasivaikščioti… Vieną vakarą žiūrėjome pas jį filmą, jis bučiavo visą mano kūną (pradedant kojų pirštais, baigiant plaukais ir sakė, kaip smagu jam bučiuoti taip nuoširdžiai, nes seniai to nejuto.Po to, jis savaitgaliui turėjo išvažiuoti į konferenciją ir paklausė, kas galėtų prižiūrėti jo šunį, aš, be abejo, sutikau, nes man patiko tiek vaikinas, tiek šuo, tai va, visą savaitgalį tasiausi su jo šuniu, grįžus susitikome, jis sakė, jog labai pasiilgo, apsikabinimai ir t.t. šiaip visada vaikščiojant stengėsi ir anksčiau mane paliesti, ar apkabinti… Tai grįžus ėjome dar su jo šuniuku pasivaikščioti, susipažinau su jo draugais, tada susitikau su savo vienu draugu, dėl ko jis šiek tiek užpavydėjo, bet grįžusi namo, sužinojau, jog draugas, su kuriuo gyvenu (ne mano vaikinas) miegos ne mano namuose, todėl pasikviečiau tą kolegą. Visas dėmesys ir t.t. man, žodžiu, pasimylėjome (jis buvo antras vaikinas gyvenime, su kuriuo mylėjausi, net pačiai keista, kad taip greit prisileidau), ryte, kolega turėjo susitikimą, todėl susitarėme, jjog aš pavedžiosiu jo šunį, o jis grįžęs iš susitikimo parneš man valgyti, nes namuose jokio maisto neturėjau, pavedžiojau jo šunį ir jis grįžo be maisto, tada pasakė, jog eisime kartu valgyti, prisėdo prie kompiuterio ir dirbo visokius savo darbus, o aš laukiau jo… Tuomet paskambinus jo kolegai, išėjo su tuo kolega palikęs pas mane savo daiktus (iš tiesų ir mane kvietė), bet nenorėjau trukdyti, ir pažadėjo parnešti man valgyti, tuo metu su tuo kolega pavalgė ir grįžo po 2h (kai žadėjo būti pusę h) grįžo, tik man parašius, kad tuoj reikės išeiti pačiai į darbą… Tai va, grįžo be maisto, pats pavalgęs, susirinko daiktus, mane palydėjo į stotelę (dar nevalgiusią, o čia jau buvo apie 6 vakaro) ir aš išvažiavau į susitikimą.
Liepė po jo paskambinti. Anksčiau buvau jį išvadinusi žaidėju, todėl buvau prisižadėjusi jam pyragą. Vakare, pasitiko mane stotelėje ir ėjome į parduotuvę, nusipirkome maisto ir pasigaminome vakarienę, iškepiau jam pyragą (per tą laiką jis sėdėjo prie kompo ir pusiau dirbo, pusiau blevyzgojo su savo draugėm per feisbuką (nors iš tikro draugių pas jį labai daug)) tai va, po to žiūrėjome filmą, vakarieniavome, vėl man dėmesio milijonas, pasimylėjome, miegojome apsikabinę, pabudome ir vėl pasimylėjome, palydėjo mane į stotelę, nes turėjau važiuoti darban, vakare nebesusitikome, nes turėome abudu tiek darbų, nors labai norėjo ir aš turėjau darbų tai neišėjo. tai pasilikome atskirai.Šiandien, susitarėme susitikti po tų dviejų dienų nesimatymo (aš grįždama namo, prieš 8h jam paskambinau, ką veikia) sakė, jog eis su kolegomis susitikti, o šiaip jam galvą skauda, tai sakau “pailsėk” tuomet sakė, jog nesmagu visai taip ir manęs pasiilgo, todėl ateis po kolegų susitikimo… Tai va, aš nors ir turėjau labai daug darbų (o kur dar studijos) visą vakarą laukiau jo skambučio, išsikvepinusi ir pasidažiusi, su gražiausiais apatiniais, apie 10h gavau jo žinutę, kada žadu eiti miegoti, sakiau, jog jei greitai jo nesulauksiu, tai keliausiu (tikėjausi, jog čia bus paskata greitai atlėkti) tai jis parašė, ar nepyksiu, jei jis šiek tiek išgėręs – paklausiau, ar su nakvyne ateis, tuomet atrašė, jog pažiūrėsim… tada nesulaukusi, parašiau apie 11h jog “laukiu jo valandos bėgyje, nes per mano darbus ir studijas, kitu atveju geriausiai išeis sekmadienį susitikti” atrašė “oho”, tada po valandos ir 10 min parašiau “ar Tu jau pakeliui ar nelaukti Tavęs?” 1h atrašė “nelauk”…
parašiau “taip su Tau brangiais žmonėmis nedaroma, matyt ne taip ir rūpiu. Labanaktis” nieko dar neatrašė… Tai va, žodžiu, esu susinervinus, sėdžiu nuverktu makiažu ir išvis sunku man objektyviai mąstyti šitoje situacijoje, todėl laukiu Jūsų nuomonės… ką daryti? ar aš jam apskritai rūpiu?
galvoju, galbūt jam parašyti, jog neišeina miegoti, todėl vis dar laukiu jo, ar nesižeminti? mano draugas, su kuriuo gyvenu išėjęs pas panelę…
Nu ir istorija prirasiai Ar tu jam rupi, tik jis vienas gali tau pasakyti Tik vyrams nepatinka, kaip juos persekioja,rasineja, tikrina, laukia….. Todel jai nenori jo prarasti, islaikyk savo verte. Jai tu jam rupi, busite kartu, jai ne- neverta zemintis, per prievarta mylimas nebusi Tik laikas parodys Bet kokiu atveju linkiu tau sekmes ir priizadek, kad daugiau neverksi, nes ne vienas vyras nevertas musu asaru …….
parase, jog ateina prirasiau is sirdgelos
Nu va Netrink temos, o jai neateis
Netrinsiu, tik dabar reik veida susitvarkyti, nes visa apsizliumbusi…
Et, taip ir būna. Kai patirties mažai, po to ir būna daug ašarų. Artėja fazė,kada susitikimai bus tik dėl sekso ir nieko daugiau. Paprasta. Bet kuriuo atveju, jei tau su juo patinka, mėgaukis tuo. Nieko čia daugiau nepadarysi.
Tokie mes jau esam.
pakankamai logiška, mindoozas, Jūsų išvada, bet labai norėčiau tikėti, jog taip neatsitiks
dar nesulaukei?
Nea, jis dabar parašė, jog namie, bet tuoj pajudės
Anonimas, vyrai ir žaidžia ant tokių, kurios to tikisi. Labai puikiai tokios tinka seks turistams
aš sutinku su tuo Na, bet bent šias porą savaičių gera, žiūrėsim dar kas bus Nesinori man labai blogai galvoti, o plius tiek šnekėtis, tiek mylėtis su juo labai smagu, tai gal bent dar savaičių porą pasimėgausiu ir tiek
tai aš tą ir sakau visiems ir visada: nenorėkit per daug. Džiaukitės tomis akimirkomis, kurios yra čia ir dabar. Viskas, daugiau nieko nereikia. Vyrai ateina ir išeina. Jie užkariauja ir palieka grobį. Kam kovoti dėl to, kas jau tavo ir užimta? Nebereikia. Visa filosofija. Dėl to mėgaukis juo ir džiaukis. Daugiau nieko. Ir nesistenk per daug, t.y. visokie seksi dalykėliai, visokie malonūs žaisliukai ir pan. Nevertins. Nesupras. Vis tiek dabar susitiksit tik dėl sekso, ne daugiau. Paprasta.
Geros jums saldžios jums malonios jums ir nepamirštamos jums.
Mažiau sekiok jį ir rašinėk jam. Leisk jam būti laisvu žmogumi ir jei jis ir tu to norėsite – savo laisvę pasirinksite būdami šalia vienas kito. Jis greičiausiai dar nėra apsisprendęs ko tiksliai nori iš tavęs – tad leisk jam pagalvoti, tuo pačiu neatmesk kitų galimybių ir pati. Išlaukimas viską sudėlios į savo vietas.
Dabar mėgaukis neįpareigojančiais santykiais, jei tu to nori ir tai tau yra priimtina, juk tai malonu ir smagu. Tik pernelyg giliai neįsileisk jo į širdį, būk žaidėja ir tu, kol nėra viskas aišku.
Kitas dalykas – gal tu pati nesi tikra, ko tu nori iš jo, tuo atveju ir jis negali būti tvirtas, kai nesupranta to iš tavęs. Vyrams, kaip ir moterims, reikia aiškumo santykiuose, be to nieko nebus. Tad mažiau ašarų ir isterijos, džiaukis juo šiandien, bet kitą kartą nerašinėk jam kas valandą su, kad ir mažais, bet priekaištais ir nekviesk jo ateiti. Viskas turi būti natūraliai.
Ieva, pirma dalis komentaro – sapalionė. Vyrai niekada neapsispręs, jei jie rask kur įmerkti savo morką. Yra tokie, kurie turi šeimas ir kitos nerūpi, yra tokie, kurie turi šeimas ir eina pas kitas, arba neturi ir nenori turėti, todėl eina pas tą, kuri tuo metu nori ir duoda. Jokių čia apsisprendimų nereikia.
Antra dalis – teisinga.
Galbūt yra ir tavo tiesa, tačiau mano patirtis byloja ką kitą, būtent tą teigiu pastarajame komentare. Primityvusis mąstymas vadovautis apatine kūno dalimi natūraliai ir instinktyviai vadovauja kaip veikti situacijoje, bet tuo pačiu egzistuoja ir racionalus protas, pristabdantis nuo tų neapgalvotų sprendimų, realiai suvokiant ir kitas galimas puses.
Ir visgi, jei jūs patys, vyrai, vertinate savo galvojimo būdą, tik kaip “kur įmerkt morką”, tai nemanau, kad tokios diskusijos apskritai turėtų būti įdomios ir vertos laiko.
O vyrų, kaip ir moterų yra visokių, priklausomai kuri kūno veikimo dalis labiau dominuoja, tai čia nieko nenatūralaus.
Visa esmė – atskirti, ką vyras sako tuo tikėdamas ir ką sako tik dėl to, kad moterims patinka tą girdėti. Galima labai gražiai sudėlioti visą kalbą ir tai atrodys įtikinama, tačiau sakantysis tuo visiškai netikės.
Elementarūs pavyzdžiai: pasakyk moteriai, kad kažkas joje negražu ar jai netinka. Bus pasaulio pabaiga. Todėl čia situacija, kurią aš vadinu “klausimai, kurie turi tik vieną atsakymą”. Kaip ir “ar tu mane myli?” ( pats nesveikiausias klausimas, koks tik gali būti).
Taigi, tokiais atvejais vyrai sako tai, ką nori moterys girdėti, o tai pats tiesiausias kelias nusitempti ją iki lovos.
Labai dažnai juokiuosi iš tokių merginų, kurios sako, kad jų vaikinai jiems sakė, kad jie myli tik jas ir tik jas, nieko daugiau. O kad jos žinotų ką apie jas kalba kai jos negirdi, tada greit nuomonę pakeistų, arba tuomet atsiranda dar vienas pasakymas – “pajuokavau”.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
