Kaip išeiti iš “draugų zonos”?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki visi. Rašau anonimiškai dėl tam tikrų priežasčių. Iškart pasakau, kad čia blevyzgojimų nereikia, atėjau tiesiog išklausyt, paklausti Jūsų nuomonės, gal Jūs buvote susidurę su panašia situacija. Dabar trumpai drūtai apie visą situaciją: esu dvidešimties metų mergina, mokausi sostinėj, o savo mieste turiu draugą ( draugą, o ne vaikiną ar kažką panašaus). Draugui yra 23 metai, męs bendraujame apie 4 metus, tačiau tarp mūsų niekada nebuvo jokio sekso ar bučinių, nes mes tiesiog esame draugai – susitinkame išgerti arbatos, pakalbėti, niekada nebūna jokių dviprasmiškų sakinių ar kažko tokio, tačiau pastaruoju metu “pagavau save” , kad kai jo nėra, na man liūdna, aišku, neverkiu ar ką tiesiog norisi, kad jis būtų šalia, nes pastarajį mėnesį mes beveik kasdien susitikdavom – parūkyt, išgert arbatos ar vyno, tačiau, žinoma, tarp mūsų nieko nebuvo. Nukrypus nuo temos pasakysiu, kad su vaikinu išsiskyriau kažkur prieš 5 mėnesius, tai draugės sako, kad tiesiog man trūksta bičo Na, bet pagalvojus, aš manau, kad tam savo draugui jaučiu didesnius jausmus negu savo buvusiam vaikinui kai draugavom… Gal prieš pusantros savaitės supratau, kad man jis patinka, na bent taip atrodo, nes buvo vienas įvykis, kad dėl tam tikrų priežasčių jis pasiliko miegoti pas mane (aš gyvenu viena), aišku – mes nieko nedarėm, tiesiog kalbėjom ir tada supratau, kad jis tikrai galėtų su manim permiegoti nejausdamas kažkokios graužaties dėl mūsų draugystės, tačiau tą naktį net nežinau kuris labiau “laužėsi” – aš ar jis, nes net aklas galėjo pamatyt – mes abu to norėjom. Tačiau manau, kad gal ir gerai, kad nieko nebuvo, nes tikrai nenoriu prarasti draugystės, o ir va taip paprastai pasakyti “tu man patinki” – neįmanoma, nes aš net neįsivaizduoju jo reakcijos ir bijau, kad jis paskui nebenorės bendrauti, nes taip dažnai ir būna. Tai va, o klausimas mano toks – kaip prisivilioti vaikiną ne per lovą? Ačiū už Jūsų nuomonę
komplikuota situacija… bet manau visu pirma turi issiaiskinti, ar tau jo reikia tiesiog kaip draugo, ar kaip vaikino.
na va…dar kartą pasitvirtino “Draugų nebūna” ;D aėjo meilė nelaukta..galbūt ir jam širdelė kirba, pasikalbėkit;]
aš irgi siūlyčiau atvirai pasikalbėt apie jausmus prie progos pasakyk “žinai, man rodos tu visai nieko ne tik kaip draugas…”
ar kazka tokio: “blemba, is musu nebloga pora iseitu, ka manai?” (na aisku tai turi is konteksto iseit)
labai sunku papasakot apie žmogų, kurio jūs nepažįstate, nes na tiesiog mes bendravom, nes mums buvo smagu bendrauti, mes nekalbėdavom apie vaikinus, merginas ir t.t. nes to mums nereikia, mes turim ir taip apie ką kalbėti ) Aš niekada nebijojau pasakyt vaikinui jeigu jis man patinka, tačiau dabar… sunku net pridurt kažką Aš galvoju, kad reikia palaukti, nes pati nesu įsitikinusi ar tikrai mano jausmai tikri o ir jis dabar išvyko į Vokietiją Ir dar vienas dalykas – aš žinau apie jo palaidą gyvenimo būdą, dėl to man ir yra sunku pasakyt, nes nenoriu tapti vienos nakties nuotykiu, o ir dėl vienos nakties nesinori nubraukti visų gražių draugystės metų.
Manau reikės kad ir “ant bairio” pasakyt “davai draugaujam” tada manau išeitų kažkokia pokalbio tema, tačiau atvirai viską pasakyti – neišdrysiu tiesiog
oi kaip suprantu tave, panašiai ir man yra
tik jaučiu vieną kart neatsipirsiu jam ir padarysiu tai, kaip bus taip
blackdiamond – nežinau kaip paaiškint, bet aš irgi žinau, kad tai tikrai nutiks, anksčiau ar vėliau, bet nutiks dėl to man ir įdomu ką daryt po to, kad nelikti žaisliuku
Ir as turejau geriausia drauga…viska apie ji zinojau apie jo paneles, buvau draugem su jomis. Bet viena diena jos mane eme erzinti, kilo pavydas ir supratau kad kazkas ne taip… viskas isaugo i simpatija, poto i meile. Ir viena diena tiesiog isdrisau pasakyti ka jam jauciu. Zinot, atsako is pradziu nesulaukiau, bet nepasidaviau. Ir labai dziaugiuosi, dabar mes gyvenam kartu ir auginam sunu )))
bet kaip jam pasakyti, kad nori būti daugiau negu draugai, bent jau pabandyti…
oksanaa – labai dziaugiuosi uz tave tiesiog as va net nezinau ka jis galvoja, ko jis nori, gal jam normali draugyste nera dar priimtina, gal dar jis pasilakstyt nori
manasis irgi pasilakstyt norejo, nieko nesuzinosi jei nepasikalbesi, juk per galva niekas neduos… nebent per sirdi. bet issiaiskinti juk reikia nuo tylejimo nieko gero nebus… jei ir toliau taip, tai nusikankinsi visiskai
nebendrauk akis i aki jei nedirsti..gali sms ka nors uzsiminti….”kazkas neduoda ramybes nezinau kas…”
žinai, ką mėgaukis jo draugija, negalvok kas būtų jeigu būtų. Bent jau aš taip darau, man gera su juo, o kaip jau nutiks taip, gal kažkas išsirutulios, o gal ir ne. Jaunos dar esam
Man irgi buvo tokia situacija, turėjau draugą-klasioką su kuriuo smagiai leisdavom laiką, savaitgalius visada leisdavom kelių klasiokų būryje, tai ir jisai vienas iš jų buvo. Tai kai jis išgerdavo, pradėdavo lyst prie manęs, norėdavo apsikabinti arba tiesiog atitrūkti nuo būrio ir eiti dviese pavaikštinėti. Buvau jį įsimylėjusi, tik žinoma, skaudu būdavo, kad jis man tokį dėmesį rodydavo tik apsvaigęs, na bet tuo momentu tai pakylėdavo
cropper – ir nieko jums nesigavo?
Tiesiog vieną vasarą pasikeitė mūsų draugai, nebesusitikdavome. Aš susiradau vaikiną, o jis merginą ir išsiskyrė mūsų keliai. Na o dabar kartais draugiškai pasiplepam mokykloje per pertraukas, bet daugiau nieko. Tikriausiai jis nenorėjo sanktykių su klasioke
turbūt sunku buvo, jei sakai jog įsimylėjus buvai ech, bijau ir aš tokios pabaigos sulaukt
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
