Liūdna palikt tėvus.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labuu ! Vakar gulėdama lovoj susimasčiau kad laiko liko labai mažai ir po vasaros teks išvažiuot į kitą miestą studijuot ,t.y. palikt vienus tėvus ir savo tuščią kambarį.. brolis jau seniai išvykęs iš namų ,o aš likau viena tokią jų mažytė.. Su mama neseniai apie tai buvom kalbėję iškarto apsiverkėm abi ir viena kitai nebeleidom apie tai kalbėt.. niekad nemaniau kad gali būt taip sunku atrodo kaip tik laukiau kada galėsiu nuo jų pabėgt.. net neįsivaizduoju kaip reikės juos palikt ,man net dabar graudu vos pagalvojus ,o kas bus kai stovėsiu prie durų su tašėm? Ar ir jums tai pat ar kaip tik laukiat kuo greičiau išvykti iš namų ?
greit priprasi ir tu ir jie, beto savaitgaliais galesi grizti.
nebuk mamyciuke, juk visa gyvenima su teveliais negyvensi galesi grizt kada panoresi, nieks neuzims to tavojo kambario
O mano buvo pati laimingiausia gyvenimo diena, kai isejau, zinoma,po to buvo daug laimingesniu….
na nelabai privažinėsiu iš Vilniaus i Kazlų Rūdą… na bet tikiuosi kad bent kas antrą pavyks gryšti
šiuo metu yra telefonai su mama gali kalbėti visa para, skype ir t.t
Tikrai priprasi
Baigiau studijas, pas tevus i svecius atvaziuoju karta i 2 men, nera kad
Taigi priprasi ir tu
nėra jau labai toli kazlų rūda nuo vlns
tai jum lengva kalbėt kai jau išvažiavę nuo tėvų ,o man dar tik artėja visa tai… ech tikiuosi jūs teisios ,kad priprasiu ir nebus taip sunku..
smeterling nuuu 2h kelio ,man tai nemazai aisku ne uzsienis nu bet vistiek.. ;D
Prasidės naujas gyvenimas, bus įdomu juk, tai nebus ir kada liūdėt=]
Pirmame kurse tikrai neturesi laiko liudet, pamatysi
Pirmam kurse kiekviena savaitgali namo lekdavaubet ir studijuoti lb gera, paskui jau budavo ir reciau, del darbo, o ir siaip prisitaikai.
Neliudek, va isvykststant i uzsieni dar labiau ilgu, cia jau zinai kad panorejes savaitgali negrisi. Man gera vien nuo tos minties, jog kazkur yra brangus zmones. Nesvarbu, jog ne salia…
Neliudek, reiskia esi labai laiminga, dauguma svajoja apie glaudu rysi su tevais, aisku gal sunkiau del savarankiskumo, bet priprasi. Sekmes
Aisku priklausomai nuo Jusu santykiu su tevais, is aprasymo manau, jog labai silti. Nepergyvenk, gal is pradziu bus sunku, bet po truputi apsiprasi.
As gyvenu su broliu(jaunesniu 4metais) nuo tevu jau nuo 10klases visiskai atskirai, taciau tame paciame mieste. Ne kiek nesigailiu, nes priverte gyvent savarankiskai, kas tikrai isejo i nauda
Mergyte, man lygiai tas pats buvo. kad visi apsiprastume, tam prireike daug laiko. Paskutines rugpjucio savaites buvo tikras kosmaras: asaros, pykciai, tvyranti itampa. Pries isvaziuojant abi su mama verkem… Labai gaila buvo isvaziuoti, kai nuo namu skiria 300km.. Bet jau apsipratome beja as taip pat pagranduke, broliai jau seniai seimas sukure
Sakai 2h kelio ir neprivazinesi… Man 4,5h kelio buvo ir sumokedavau apie 40lt pirmyn atgal, o pries tai savaite maitindavaus uz 3-5lt, kad pas teveliu nuvaziuot, o jiem sakydavau, kad uzdirbu, jog neimt Tai 2-3 metus verkdavau isvaziuodama i studijas, po to pripratau, dabar uzsienyje gyvenu, karta i puse metu susimatom. Pripratau, bet, aisku, butu faina, kad salia manes gyventu
pirma kart, kai reikejo isvaziuot i kita miesta, verkem abi su mama )) buvo taaaaip liudna, bet laikui einant ,priprantama
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
