kiškutis akademikas, tiesa, tiesiog gilinuose. Sian tiap uzejo, realiia as gi gyvenu ir rupinuos savo reikalais. O del emociju reiskimo gal ir nereiskiu Ir kai kazka darau – nevisada galvoju – tai geriausia diena mano gyvenime Bet pvz. tu savo uzsienieciu taip pasiilgstu, iki asaru karts nuo karto. Ypatingai vkr vakare su kai kuriais chatinom, prisininem tokius ir tokius ivykius, dainas ir pan. O kai bunu ten – neprisimenu nei vieno draugo is cia Bet tu teisi, cia tik sian ma tai uzejo.
lauritina, nebendrauju su erasmusininkais, su pora leidau laika, nes drauge mentore, nelabai turiu laiko is tiesu, nes jie vos ne kiekviena diena, na bent jau savaitgali tai tikrai – geria, o manes tai taip nedziugina, kaip ju, kadangi jie is kitu saliu atvaziave ne iek mokytis, kiek tusintis, o man cia viskas iprasta. Ir vaikina galiu labai lengvai susirasti, bet visa tai yra ne tai. Jau anksciau rasiau, kad yra zmogus (uzsieny), kuris yra draugas pirmoj vietoj, kuriuo pasitikiu ir kuris gali manimi pasitketi ir pan. As noriu tokiu paciu santykiu cia ir kai pagalvoju, kad to tikriausiai nebus, nes tai, ka su juo isgyvenom yra nebepakartojama Nei vienas net neturejom jokiu tikslu ir pradziu, o viskas taip graziai issvyste As tiesiog negaliu, nzn, susitikineti su vaikinu cia, eiti i kazokius pasimatymus, kinus (ejau ir nusvyliau), nes visa tai yr NE TAI , bandyti kazka pajausti .. Ir nors yra vaikinukas, kuris man siek tiek patinka, as mastau – ar verta kazka bandyti su juo, jeigu tikriausiai galbut myliu ta uzsienieti, bet mes su juo negalim but per distancija, nes tai yra nesamone
