Kas man yr?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Rasau, tikriausiai, su tikslu labiau pasipapasakoti.Trumpai: gyvenau uzsieny ~5m., nuo ~13m.Pries pora m. grizau i lietuva pabaigti mokykla ir istojau i univera. Jeigu ne nemokamos studijos – manes cia seniai nebutu Esme tame, kad augau/brendau silumoj, prie juros, tarp karsto budo, idomiu, atviru zmoniu. Lietuvoj jauciuosi kaip ne sava, visu pirma geriau sutariu su vaikinais, bet cia nedaug ju pazistu, nes is mokyklos laiku rysiai nutruko, univere vien merginos, o pazintis pvz. naktiniame ar sporto klube man nepatinka, nes is tokiu pazinciu zmones dazniausiai tikisi santykiu, o as pirma noreciau draugystes. Svarstau, kad jeigu visa gyvenima buciau gyvenus LT ir nebuciau macius kaip yra kitur – viskas butu nrmliai – taip nekankintu rutina, niuruma, tureciau daugiau draugu. Dabar man niekas neidomu, nuvarau su draugem i kluba ar susitinku kavinej pasipasakoti, bet viskas taip nuobodu, einu tik tam, kad nesedeciau namie visad.Uzsieny, zinoma, zmones irgi nesitusina 24/7, visi mokosi, dirba, namie pasedi, bet viskas atrodo daug smagiau, netgi tas pats nakvojimas ir ps3 zaidimas smagiau atrodo nei cia. Per nakti pereidavau kelis vakarelius, susitikdavau su vis kt grupe zmoniu, pati sau atrodziau idomi, o cia jauciuosi esanti nuobodi, niekas nedomina. Ar gi galima taip gyvent? Pradejau dirbt, kad buciau kuo uzimtesne, susipazistu su daug vaikinu, bet man jie tokie, sorry, lochai, nebegaliu Uzsienio saly suskaiciuju gal 20 patraukliu vaikinu (isvaizda, ypatingai charakteriu) cia jau puse metu esu 1 ir galvoju, kad geriau busiu viena nei su kuo papuola. Nors susipazinau su 1 vaikinu darbe, kuris siek tiek mane sudomino. Bet vengiau per daug suarteti, nes tiesiog nemegstu tokiu pazinciu, kad tikiesi, kad va, galbut jis man patiks kaip vaikinas ir draugausim. Viskas, pagal mane, turetu vykti naturaliai – susipazisti per draugus, bendrauji ir jauti, kad zmogus pradeda patikti. Dabar vel atsinaujino rysys ir planuojam susitikti savaitgali. Bet man visa tai taip fake, jauciu, kad susieisim, nes jauciames galbut vienisi. As noriu kuo nors rupintis ir su mielu noru buciau su vaikinu is uzsienio su kuriuo 3 metus buvom geriausi draugai, is praeita vasara perejom i kita lygi (labai idomiai viskas, bet cia jau kt istorija ). Mes su juo bendraujam, ne taip kad per skype verktumem kaip mylim vienas kita, tiesiog jauciam vienas kito energija ir dbr buti su kazkuo cia atrodo neteisinga, bet zinau, kad jis nepriestarautu. Kita vertus, uzkniso but vienai. Bet kita problema ta, kad nzn kaip draugaut su lietuviais Ka cia veikt? Nueit i baseina, kavos, filma? Boooring Ten pastoviai buvo veiksmo, kazkokios dramos aplinikiniu demesys, nzn kaip paaiskint Lietuvoj pati sau jauciuosi ne save ir ne idomu, todel manau, kad tam vaikinui (lietuviui) neatrodysiu tokia. Kaip manot, cia kazkokia jau psichilogine problema man, ane? ar dar yra prasmes bandyti dziaugtis gyvenimu lietuvoj ar viskas prarasta?
Atsiprašau,kad taip paklausiu,bet kokiu tikslu tu čia grįžai? Kodėl nestojai studijuot užsienyje?
Lietuvių beveik didžioji dalis yra niūrus,pasyvus,visą laiką viskuo skundžiasi ir nieko čia nepakeisi.
tai vaziuok atgal…
aha man ir kilo klausimas ko cia grizai jeigu ten taip gerai?
kam mane nervina tokios tai njegaliu kai rura soti tai nebezino ko noret. vilkis atgal i ta savo su..p uzsieni ir sedek.
Ar tik nėra čia koks nusiteikimas ar išankstinis nusistatymas, kad čia nieko gero.
Ką ten veikei, tą ir čia veik – Lietuvoj irgi pilna veiklos, tik reik turėt noro ir fantazijos
tai aisku kad cia vienas is tu atveju “kaip gerai ten buvo sampano upes tekejo visi ant ranku nesiojo” veik ka ir visi kiti zmones cia veikia .
Ilgai pasakoti, daug kartu galvojau, kad noriu gristi, bet esme tame, kad cia nemokamai studijuoju idomia spec, del to esu dekinga lietuvai O ten yra tik privatus univerai, kurie kainuoja 846113132135 pinigu, tiek tikriausiai net neuzidirbsiu Tiesa sakot, mama irgi sako, kad “s zhyra beshus’ ” Sako, kad baigciau mokslus dar puse metu ir daryciau, ka noriu, bet as noriu gyventi savo gyvenima dbr, o ne kai man bus 23 ir turesiu dirbti etc.
Turiu veiklos – studijuoju dieniniam ir dirbu, einu i klubus (nors ir nlb megstu, nes nepalyginsi situ skyliu lietuvoj ir klubu po atviru dangum etc), chillinu pas draugus, parukom, pageriam kaip ir ten, bet via nuobodziau, man nepatinka zmones, netgi mano draugai As netgi daugiau bendrauju su savo uzsienieciais nei cia esanciais, visada yra ka prisimint, o kai tik nuvaziuoju ten – lietuvos ir cia esanciu net sekundei neprisimenu. Reik kazka daryt, though!
tai gyvenk, kokios problemos
Neskaiciau visos litanijos… As pati gyvenu uzsienyje ir grysiu y Lietuva mokytis, ne vien del dideliu mokslo kainu uzsienyje, bet ir del kokybeskesniu studiju. Bet siaip kai gryztu y Lietuva trumpam iskart norisi atgal… Is tikro kur pripranti ten ir gerai, praeis tau ta krize, siaip ar taip tures praeiti jei nori cia mokytis, ne vienus metus teks isbuti.
Pazekit, net sitam forume skurutos temos apie merginas ieskancias vienisu broliu ar kazko arba draugiu, taigi taip apgailetina. Ten tokiu dalyku nera, ten net nespeji su visais susitkti ir issirinkti is keleto simpatisku vaikinuku/merginu Pasakykit, kodeeel taip yra.
Ir aciu, kad isklausot, jus visos teisios, beje! Norejau tik pasipapasakotis.
todėl, kad visur yra pilna tokių vištų kaip tu, kurioms pilnos subinės ir nežino ko nori iš gyvenimo. Atsakiau?
ko cia puolat ant jos, dieve.. Na ka cia tau pasiulysi, geriausia butu tau lekt atgal..o dabar kaip nors tuos metus prastumk cia.. : )
suvirintojas, blemba teisybe pasakei
suvirintojas super atsakyta kaip mane nervina tokios kurios tik kalba kad kitur tai jau dangus melynesnis
o cia viskas sudas…tai ko cia bunat?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
