Kas man yr?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Rasau, tikriausiai, su tikslu labiau pasipapasakoti.Trumpai: gyvenau uzsieny ~5m., nuo ~13m.Pries pora m. grizau i lietuva pabaigti mokykla ir istojau i univera. Jeigu ne nemokamos studijos – manes cia seniai nebutu Esme tame, kad augau/brendau silumoj, prie juros, tarp karsto budo, idomiu, atviru zmoniu. Lietuvoj jauciuosi kaip ne sava, visu pirma geriau sutariu su vaikinais, bet cia nedaug ju pazistu, nes is mokyklos laiku rysiai nutruko, univere vien merginos, o pazintis pvz. naktiniame ar sporto klube man nepatinka, nes is tokiu pazinciu zmones dazniausiai tikisi santykiu, o as pirma noreciau draugystes. Svarstau, kad jeigu visa gyvenima buciau gyvenus LT ir nebuciau macius kaip yra kitur – viskas butu nrmliai – taip nekankintu rutina, niuruma, tureciau daugiau draugu. Dabar man niekas neidomu, nuvarau su draugem i kluba ar susitinku kavinej pasipasakoti, bet viskas taip nuobodu, einu tik tam, kad nesedeciau namie visad.Uzsieny, zinoma, zmones irgi nesitusina 24/7, visi mokosi, dirba, namie pasedi, bet viskas atrodo daug smagiau, netgi tas pats nakvojimas ir ps3 zaidimas smagiau atrodo nei cia. Per nakti pereidavau kelis vakarelius, susitikdavau su vis kt grupe zmoniu, pati sau atrodziau idomi, o cia jauciuosi esanti nuobodi, niekas nedomina. Ar gi galima taip gyvent? Pradejau dirbt, kad buciau kuo uzimtesne, susipazistu su daug vaikinu, bet man jie tokie, sorry, lochai, nebegaliu Uzsienio saly suskaiciuju gal 20 patraukliu vaikinu (isvaizda, ypatingai charakteriu) cia jau puse metu esu 1 ir galvoju, kad geriau busiu viena nei su kuo papuola. Nors susipazinau su 1 vaikinu darbe, kuris siek tiek mane sudomino. Bet vengiau per daug suarteti, nes tiesiog nemegstu tokiu pazinciu, kad tikiesi, kad va, galbut jis man patiks kaip vaikinas ir draugausim. Viskas, pagal mane, turetu vykti naturaliai – susipazisti per draugus, bendrauji ir jauti, kad zmogus pradeda patikti. Dabar vel atsinaujino rysys ir planuojam susitikti savaitgali. Bet man visa tai taip fake, jauciu, kad susieisim, nes jauciames galbut vienisi. As noriu kuo nors rupintis ir su mielu noru buciau su vaikinu is uzsienio su kuriuo 3 metus buvom geriausi draugai, is praeita vasara perejom i kita lygi (labai idomiai viskas, bet cia jau kt istorija ). Mes su juo bendraujam, ne taip kad per skype verktumem kaip mylim vienas kita, tiesiog jauciam vienas kito energija ir dbr buti su kazkuo cia atrodo neteisinga, bet zinau, kad jis nepriestarautu. Kita vertus, uzkniso but vienai. Bet kita problema ta, kad nzn kaip draugaut su lietuviais Ka cia veikt? Nueit i baseina, kavos, filma? Boooring Ten pastoviai buvo veiksmo, kazkokios dramos aplinikiniu demesys, nzn kaip paaiskint Lietuvoj pati sau jauciuosi ne save ir ne idomu, todel manau, kad tam vaikinui (lietuviui) neatrodysiu tokia. Kaip manot, cia kazkokia jau psichilogine problema man, ane? ar dar yra prasmes bandyti dziaugtis gyvenimu lietuvoj ar viskas prarasta?
grįžk į savo Narniją, arba mažiau triesk čia būnant, kaip čia viskas blogai, tai gal ir draugų susirasi, do you understand what I’m saying, babe?
Valgau krevetes, geriu patį skaniausią vyną…
Vyrai, moterys atrodo nuostabiai, jaučiamės čia puikiai…
Turime nemažai vakarėlių, turime nemažai pramogų, jaučiamės čia smagiai ir gerai, viskas iš tikrųjų yra nuostabu… Žmonės šilti gražus..
Iš vienos gražuolės jau sulaukėm linkėjimų tiesiai iš Saint Tropez’o, lauksim ir iš tavęs. Panašios jūs.
‘cia kaip matote gelytes zydi….ir kalnai ten toli’ tamsa
Sekmes, autorei. Tu dar labai jauna, pati nezinai ko nori. Gyvenimas – tai ne tusai, vakareliai, ir klubai.
Mielieji! Taip skubejau kiškutis akademikas, smagus komentaras ir tiesa nu, atvedei i teisinga kelia ne lietuvoj esme, kazkas su manim .. Norejau issiaiskinti, kas galetu padeti dziaugtis gyvenimu cia ir branginti draugus cia, nes man patinka bendrauti, visada ka nors veikti, bet nejauciu, kad va, dziaugiuosi, kad juos turiu Kas yra liudna beje
suvirintojas: “Pasakyk kokioje nuostabioje šalyje ten gyvenai, kur ir ką mokaisi dabar, ir galbūt mūsų požiūris į tave pasikeis taip.”
Zinok zvengiau Tu ka, manai, kad man labai rupi, ka jus, nabagai, apie mane galvojat? :'( Tuoj imsiu ir pradesiu irdodineti kazka Viskas yra zjbs beje, tiesiog sian vel susimasciau ir norejau pasipasakot Kad siek tiek palengevetu, pasakysiu, jog tai VU – o ka, nesvarbu, nes spec. gana reta. Ir tai ne Anglija – manes niekada netrauke, nors daug draugu vaziuoja, bet nesuprantu ko ten. Nors aisku – geresnis atlyginimas ir kokybiski klubai ir kt. Visgi tai ne mano stichija Ir ne ispanija – nors tai jau mano klimatas ir vasara planuoju vaziuoti, nes mamyte ruosiasi dirbti, pachekinsiu ispanus, kadangi iki siol nemegau ju (pazistu siaip ir cia daug erasmusu) – man jie tokie atrodo vejagalviai, nemegstu, bet ziuresim.
O kur gyvenau – nesvarbu, jus zinot tiek, kiek reikia, zinau, kad norit, bet nereikia
Ir as nesupratau, kodel visi taip isikale i galva, kad mes tik tusinomes, as ten gyvenau ir ejau i mokykla, 7 keliaus, kokie tusai? Mano draugai ten vaiksto i universitetus/ dirba, kai kurie tik keleta sav. i metus leidzia sau pailseti – kur nors isvaziuot, supraskit Ir nzn, kur rasiau, kad tai stebuklu salis Salis kaip salis, man tai stebuklu galbut tik del to, kad nuvaziavau tuo laikotarpiu, kai brendau ir pergyvenau, kaip viskas bus, o viskas gavosi labai gerai, gavau labai geros gyvenimiskos patirties, isgyvenau daug visko ir man tie zmones svarbus ne todel, kad jie taip lengvai bendrauja, nors taip ir yra, bet del to, kad turim bendru prisminimu, nuotykiu, isgyvenimu, ko neturiu su niekuo cia.
i_luvsnow, draugu turiu, bet nejauciu, kad man su jais smagu. As tikrai stengiuos dziaugtis akimirkom su jais, bet is tiesu net nepasiilgstu ju, kai bunu isvaziavus. Galetumet ir uzjausti, beje Ir vis dar noreciau sulaukti patarimu del vaikinu Uzteks apie anglijas, baltijos jura, stebuklus ir kt.
man ta Lietuva irgi kazkokia nuobodybe… zmones pikti, veiklos maza, kai pagalvoju apie uzsieni, ten gyvenimas verda…o cia..;/
Gerai, viskas, galim nustoti apie tai, kaip viskas cia salta, pilka, nuobodu? Visi tai zino. Man tiesiog idomu, jeigu nebuciau isvaziavus ir buciau visada cia – ar viskas butu kitaip – ir man cia viskas patiktu ar gal as tokia nevykele ir lietuviai yra per geri man? Ir patarimai del vaikinu? Anyone?
Autore, tai gal tu tiesiog ne iš tų, kurie miršta iš ilgesio, jog draugų nematė savaitė ar dvi? Nes pvz. ir aš nesu iš tų “mirštančiųjų iš ilgesio”. Ir iš tiesų net nežinau, kokiu būdu reikia “džiaugtis” draugais. Krykštauti ir šokinėti iš džiaugsmo? Draugai yra draugai, jie tiesiog yra, ir viskas. Susitinki, pabendrauji, linksmai praleidi laiką. Tiesiog gal pernelyg giliniesi? Ta prasme, ne kiekviena emocija turi būti giliai išjausta. Santūrus džiaugsmas irgi yra džiaugsmas. Nes man asmeniškai tai tikrai būna akimirkų, jog susimąstau, jog tuo metu aš kaip ir turėčiau būti džiaugsminga, krykštauti, o to nebūna. Ir tada pradedu gilintis, knistis savyje, kodėl aš nekrykštauju, kas su manim negerai… O pasirodo aš tiesiog nemoku emocionaliai reikšti savo jausmų. Bet tai nereiškia, kad aš nesidžiaugiu. Tai gal ir tau taip? Žodžiu, atsipalaiduok ir daryk tai, kas tau teikia malonumą. Ir nesuk galvos.
Yra tu normaliu ir labai fainu vaikinu Gal tiesoog bendrauji su lekstais ? Praplatink akirati..Bendraudama su erasmusininkais lietuvio nerasi..
kiškutis akademikas, tiesa, tiesiog gilinuose. Sian tiap uzejo, realiia as gi gyvenu ir rupinuos savo reikalais. O del emociju reiskimo gal ir nereiskiu Ir kai kazka darau – nevisada galvoju – tai geriausia diena mano gyvenime Bet pvz. tu savo uzsienieciu taip pasiilgstu, iki asaru karts nuo karto. Ypatingai vkr vakare su kai kuriais chatinom, prisininem tokius ir tokius ivykius, dainas ir pan. O kai bunu ten – neprisimenu nei vieno draugo is cia Bet tu teisi, cia tik sian ma tai uzejo.
lauritina, nebendrauju su erasmusininkais, su pora leidau laika, nes drauge mentore, nelabai turiu laiko is tiesu, nes jie vos ne kiekviena diena, na bent jau savaitgali tai tikrai – geria, o manes tai taip nedziugina, kaip ju, kadangi jie is kitu saliu atvaziave ne iek mokytis, kiek tusintis, o man cia viskas iprasta. Ir vaikina galiu labai lengvai susirasti, bet visa tai yra ne tai. Jau anksciau rasiau, kad yra zmogus (uzsieny), kuris yra draugas pirmoj vietoj, kuriuo pasitikiu ir kuris gali manimi pasitketi ir pan. As noriu tokiu paciu santykiu cia ir kai pagalvoju, kad to tikriausiai nebus, nes tai, ka su juo isgyvenom yra nebepakartojama Nei vienas net neturejom jokiu tikslu ir pradziu, o viskas taip graziai issvyste As tiesiog negaliu, nzn, susitikineti su vaikinu cia, eiti i kazokius pasimatymus, kinus (ejau ir nusvyliau), nes visa tai yr NE TAI , bandyti kazka pajausti .. Ir nors yra vaikinukas, kuris man siek tiek patinka, as mastau – ar verta kazka bandyti su juo, jeigu tikriausiai galbut myliu ta uzsienieti, bet mes su juo negalim but per distancija, nes tai yra nesamone
Na, visgi užsieny praleidai, galima sakyt, didžiąją dalį paauglystės, kas, daugeliui, turbūt yra linksmiausias gyvenimo metas, turėjai draugų, su kuriais smagiai leidai laiką, tad nieko keisto, kad jų pasiilgsti. Mat jus sieja bendri prisiminimai, o čia, Lietuvoj, matyt dar su draugais nepraleidai tiek laiko, jog sietų bendri prisiminimai. O ir žmonės jau visai kiti. Na, viskas su laiku.
O dėl vaikinų… Manau, jog turėtumei “paleisti” tą užsienietį, nes jei jūsų santykiai yra neįmanomi, tai kam tada save riboti? Nes dabar tas užsienietis kaip inkaras koks. Aišku, nė vienas vaikinas nebus lygiai toks pat, kaip tas užsienietis, o ir tarpusavio santykiai jau bus visiškai kitokie. Man rodos, jog tai natūralu. Ir, manau, jog nereikia norėti, jog viskas būtų lygiai taip pat, kaip su užsieniečiu, ir kad santykiai su vaikinu atitiks tavo lūkesčius. Žinok, čia labai aukštai kartelę užkeli, o dėl to tikrai nerasi vaikino. Todėl nuleisk tą kartelę. Kaip sakoma, kuo mažiau vilčių – tuo mažiau nusivylimų. Tiesiog apsibrėžk, kokio vaikino ir santykių norėtumei, bet nestatyk to užsieniečio kaip į stabo poziciją. Nė vienas nėra jau toks idealus, kad pagal jį reiktų matuoti kitus.
Nabagais vadini mus, bet pati studijuoji Lietuvoje . Pati vėjagalvė ir dar kitus drįsti vadint tokiais, pamazga. Kaip sakant: “Žmogų iš kaimo išvarysi, bet kaimo iš žmogaus – ne.” Ant žemės nusileisk pagaliau.. Nei juoktis, nei verkt iš tokių.
Autore, jus pagal tautybe, lietuve ar ne? nes jei ne, as puikiausiai suprantu, kodel Jus lietuviu nesuprantate
suvirintojas, o mane nervina emigrantu patriotines daineles UK veliavos seselyje….jei LT rojus, kokio …. is cia isvaziavote?
Ir dar autore, susivokite savyje, ko jus norite, man atrodo hormonai jusu pajuto artejanti pavasari tiesiog, tas jums ir yr
suvirintojas, prie ko cia mano studijos lietuvoje? jei laikai save nabagu, nes esi lietuvis, tai ka galiu tau pasakyt, aiskiai jauciasi nepilnavertiskumo komleksas, jeigu tai viskas ka sugebi man pasakyti As visgi turejau omeny tai, kaip dauguma, snekat. Nesupratau, ka as bendro turiu su kaimu, nu bet tarkim Kadangi esu paprastas zmogus ir pakankamai pasitikiu savimi – man nereikia bandyti pazeminti kitu, kad jausciausi geriau
kiškutis akademikas, esme tame, kad nei as jo, ne jis manes nelaikom. Abu norim, kad kitas butu laimingas ir man dzin su kuo jis miega, zinau,kad galvoja apie mane. Ir esme ne tame, kad jis yra afigienas, nes yra uzsienietis (plus jis yra is geros seimos, turi gerus, tikrus draugus, kas beje yra labai svarbu, nes “pasakyk, kas tavo draugas..” , o tame, kad niekas NIEKAS niekada tikriausiai jau nebesupras manes taip kaip jis. Nenoriu buti su kazkuo, nes man reikia kazko, noriu buti nes pastikiu, galim sneketis apie bet ka, visada esam vienas kita pasiruose isklausyti ir padeti. Bet tu teisi! bandysiu workinti things out su situo jau bandziau is tiesu, bet veliau supratau, kad visa tai nera tikra, visi tie pasimatymai, kinai, baseinai smagu .. bet nera taip, kad galiu guleti su tuo visa diena ir man tai nenusibosta ir jausti, kad esu tiesiog laiminga. Bet bandysiu vel!
Neturiu nei laso lietuvisko kraujo, bet gimiau vilniuj, bet nebuvau nei rusijoj, nei baltarusijoj, nei kazachstane, todel nezinau kuo save laikyti Tikriausiai esu tos uzsienio salies piliete, bent jau jie sako, kad tokia patapau
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
