Tai su vaiku tegul bendrauja, manau tai gerai, jog vaikas tėtį turės, o jūs gyvenkit savo gyvenimą – ne sūnaus

vaikas myles teva nesvarbu ar issiskirsit ar ne, juk ar taip ar taip jau atskirai gyvenat, tai dabar darykit kaip jums geriau. Kai mano tevai issiskyre is pradziu buvo aisku liudna, bet paskui galiu pasakyt, kad pasidare tik geriau, baigesi tie amzini pykciai, daiktu metymas ir pan. kazkaip ir pats vaikas pradedi saugiau jaustis. Mano tevai nors jau daug metu issiskyre, bet sutaria dabar labai gerai, nors ir negyvena kartu ir kita seima yra.

Manau duokit jam šansą. Negi meilė taip greit išgaravo? Gal iš tikrųjų jis dar pasikeis ir pavyks jums išgelbėti santuoką ir išsaugoti nesubyrėjusią šeimą vaikui. Jei jūsų vyras nepasinauduos tuo suteiktu šansu ir nepasikeis kaip žada, bus pats kaltas ir meskit tada jūs jį i konteinerį! Jei jau klausiate čia patarimų, vadinasi abejojate. Todėl pabandyti dar verta, kad įsitikintumėte ar jis jums tikrai nebereikalingas. Pateikite ultimatumą arba jis susiranda darbą ir padeda išlaikyti šeimą arba skyrybos neišvengiamos.

Ir matysit ar jis stengiasi kažką keist, ar taip pat kiurkso namie be darbo kaip prieš tai,

Vaikelis paaugs,ir supras,kad jo tėvams nelemta gyventi kartu,o kol tai nutiks,kas ten žino kiek jums dar teks ištverti?Nejaugi kentėsit.Žinau,nes ir man taip buvo,daugelį metų puoelėjau viltį sutaikyti tėvus,suburti šeimą atgal,bet poto supratau,kad to nereikia nes jie laimingesni dabar

nuo sitos temos man asaros akyse, nekenciu savo tevo, kartu jo ilgiuos. Mama laiminga su kitu, ir aciu Dievui…

o ar ne per anksti pabegot? Sunui tik metai, o kaip zinia atsiradus vaikui iki koku 2 metuku tevai patiria tipo santykiu krize Trecias zmogutis santykiams – tikras isbandymas… Juk tekejote ir vaiko norejote is meiles? Ar tikrai ta meile isgaravo, isiklausykite! Zinoma, tai kad vyras neislaiko seimos man jau butu tragedija Del tokio dalyko manau ir as begciau, bet gal tam jusu vyrui tiesiog jusu asaros ir piktumas nebuvo pakankamas spyris, o dabar gal tikrai pasikeis, duokite ultimatuma – susirasti darba, teikti jums zmoniska finansine pagalba, o jus per ta laika susivoksite atsalusiuose jausmuose Del vaiko su nemylimu vyru negyvenkite, bet tikrai pagalvokite ar visai nebemylite, gal rutina ir pastovus piktumas del vyro tingejimo jus atsalde ir pan.

Būkit tvirta,klausykit savo širdies,padarykite sprendimą ir nesigręžiokite atgal.

Dar toks pastebejimas.. kas bus, kai pasirodys naujas vyras jusu gyvenime? pagalvokit ir apie tai:] bet siaip zinoma, svarbiausia gyventi laimingai…

Geriau gyventi tik su mama, nei matyti kaip riejasi, neduok dieve, mušasi tėvai

Mano tėvai išsiskyrę,abiejų sutarimu.Tėtis sukūręs naują šeimą-laimingas.Mama gyvena viena-laimingai.Aš taip pat pripratau gyventi tik su mama,tiesa,iš pradžių buvo sunku,kai buvau mažesnė,bet nieks juk netrukdo bendrauti su tėčiu,arne?

Geriau matau jauos atskirai,nei kasdien besiriejančius.Ir jau senai praėjo tie lakai,kai tyčiojasi iš vaiko,kad jis gyvena tik su vienu iš tėvų.Normalu vaiką auginti vienam.

As augau be tevo, buvo labai sunku. Kaip tyciodavosi mokyklos laikais, vadindavo naslaite, pravardziuodavo, kaip mokejo. Patikekit sitas skausmas buvo nepakeliamas. Nekarta zudziausi, aciu dievui nepavyko. Gyvenau tik su mama, kuri mylejo mane ir vien del manes ji gyveno. As jai esu begalo, begalo dekinga. Myliu ir mylesiu, nors jos jau nera siam pasauli. Leiskit vaikui bendrauti su teciu, butinai leiskit.

Daug kas gal nesutiks, bet as uz tai, kad Jus turite buti laiminga. Koks tolkas vaikui is tokios seimos, kai tevai pastoviai pykstasi, namie vyrauja bloga nuotaika ir itampa? Jau geriau issiskirti, bet buti tikrai laimingai. O su tevu vaikas matytis juk gales

bet zinokit sunku ir be tevo augt.. labai sunku..