mes gyvenam jau daugiau pusmeti, bet tfu tfu tfu nera tos rutinos, kazkaip graziai sugebam susitart del visko aisku santykiai pasikeite, nes tikrai sumazejo romantikos, jis grizes dabar dar nori prie kompo pasedet, siaip kazka nuveikt, o man laiko mazai lieka, o pasiteisinimas toks – gi gyvenam kartu, bunam kartu, viskas cia gerai bet as pabumbu graziai, pasiglaustau ir gerai, kazkaip mokam susitart tikrai nesigailiu kad persikelem gyvent kartu
o kaip kazkas sake, kad nepritaria tokiems dalykams, tai as drisciau papriestaraut – mano nuomone reikia pagyvent bent metelius pries vestuves, kad pora pamatytu kokia yra buitis, labai daug zmogaus bruozu atsiskleidzia butent buityje, tu dalyku tikrai galima nepastebet gyvenant atskirai paskui ir prasideda – apsizenija, pradeda pyktis del indu plovimo, kojiniu ismetymo ir pan
na aisku, autore tai gal dar per jauna, bet siaip, tikrai bus nesamone jei nuomosites du butus tam paciam mieste
nereikia nusiteikt kad bus buitis, rutina ir bus gerai va man drauge pamenu sake (ji jau gyvena 3metus) ‘oj bus baisu is pat pradziu, kol priprasit prie tos buities ir pan, pyksites’ nieko panasaus nebuvo ir tikiuosi nebus
