Aš su savuoju pradėjau gyventi kartugal po 3mėn. nuo draugystės pradžios. Iš pradžių gyvenome bute, poto persikėlėmė pas mano tėvus gyventi, tai kol gyvenome dviese buvo viskas žiauriai faina, nes abu tokie esame veiklūs, sugalvojam ką įdomaus, tai jis padaro valgyt, o aš apsitvarkau, niekada nebūdavo jokių pykčių dėl buities, nors tada aš buvau 12tokė kaip ir jis. Šiuo metu jis dirba, o kadangi aš esu po operacijos tai prižiūri mane, saugo, labai myli. labai dažnai kalbame apie vaikus, santuoka. Aš tikrai žinau, kad greitu laiku tai įvyks. Tik tas gyvenimas pas tėvus yra pragaras, tik ir norime kuo greičiau turėti savo kampelį. Ir nieko man neatsitiko, kad 12kl pradėjau su vaikinu gyventi, ir mokslai super užbaigti, ir draugai nepamiršti, nors jau gyvename kartu metus ir 5mėn. rutina mūsų dar neaplankė Beto Manau čia priklauso nuo žmogaus noro ir charakterio kaip jiems seksis kartu gyventi
