Kaip tik apsigyvenus su draugu viskas dar geriau ir laisvės yra ir draugų ir šiaip elgiuos kaip elgdavausi, manęs nesuvaržė, nėra pas mus rutinos, nors palyginus jau seniai gyvenam kartu. Nes ir aš ir jis tvarkomės, nėra to, kad būtų kalba:kas indus plaus,išskalbei rūbus, išlyginai ir t.t. Visų pirma:neapsileidžiu: kojinių, triūsikų neštabeliuoju bei indų nuo stalo nenurinkinėju, kiekvienas turi nusinešt savo indus bei daiktus. Plius pagyvenus su draugu grįžt pas tėvus nebenorėčiau, nes jau čia jaučiuos šeimininkė, baldus perstatinėju kaip noriu, gaminu ką noriu, grįžtu kada noriu ) Šiaip kiekvienam skirtingai, svarbu, neapsileist, kad moteris būtų tik indų plovėja bei virėja, namų tvarkytoja, o vyras karalius, teliko mėgėjas, alučio išgerėjas(kurio, ačiū Dievui, mano katinuks negeria)
