Gabriele>> tikrai rupi mano vaikinas As juo gyvenu! Bet kai mes bendraujame per atstuma, tai labai nekas, o kai pagyvenome kartu, dar sunkiau buvo, gal abu neprate ar kas, bet tas kasdien vienas kito matymas eme erzinti, gal cia tik mums, net nezinau, zinoma buvo ir geru pilna akimirku, del ko noretusi kartu gyventi. Bet tiesiog dar nuo vaikino priklauso, nes pagal mane as tureciau visad namie sedeti, visad su juo buti, visur su juo eiti, jokiu draugiu ir pns. O kaip man 18 metu hmmm gal biski per anksti toks suvarzytas gyvenimas? Na zodziu, autorei noriu pasakyt,kad klausytu savo sirdeles. Kad poto nesigailetum
kristinute123 (archyvas)
