(anonimas) (archyvas)
Paauglystėje buvę tų “meilių” bet čia kita kalba. Paskui pradėjus studijuoti galvoju oi lengvai atsiras, tai buvo daug pažinčių, tiek mieste susipažindavau, tinderis irgi buvo, pasimatymų irgi, bet kažkaip viskas neišsirurulioja, per daug skirtumų atrodo, vis nutrūksta bendravimas mano arba vaikino iniciatyva. Buvo, kada tikrai nuoširdžiai gaila ir liūdna, bet pvz užsienis tai baisiai sunku buvo kažką toliau tęsti, o buvo ir kada visiškai dzin kad bendravimas nutrūksta, net palengvėjimas ir išsilaisvinimas, kad
nebereiks forsuoti ir mėginti kurti santykius “o gal visgi pavyks”. Nu nemoku aš taip kada matau žmoguje daugiau nepatinkančių dalykų nei patinkančių. 😁
