Pedagogas-profesija ar diagnozė?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labai rimta tema. Esu girdėjusi tokį posakį-pedagogas ,tai ne profesija, o diagnozė. Ar jūs sutinkate su tuo pasakymu?
Man labai įdomi jūsų nuomonė. Tik nereikia patyčių. Pedagogai -tai antri tėvai. Mokykla- antri namai…
Pasisakykit , išsakykit savo nuomones.
gali netrinti sios temos ? Labai reikes jos parasyti darbui
voote, tai jūs biologė? Ar aš čia susipainiojau?
mano giminėje yra pedagogų , tiksliau 1. Ir tai dirba ne gimnazijoje ar vidurinėje, o muzikos mokykloje. Tai yra didelis skirtumas. Ten ateina motyvuoti vaikai. Nors, būna išimčių, nes yra tokių , kuriuos tik tėvai verčia lankyti meno mokyklas, groti, šokti, piešti…
Na, pati baigiau pedagoginį. Turėjau dvejas praktikas mokyklose, trečiam ir ketvirtam kurse. Ką galiu pasakyt, net man būnant studentei, neteko pajusti nepagarbos mano atžvilgiu. Turėjau labai gerų mokinių nuo penktokų iki dvyliktokų. Turiu tokią nuomonę, kad jei jau nustatysi tokias ribas klasėje, tai tave ir gerbs, nenustatysi, negerbs. Dažnai jauni pedagogai kažkur padaro klaidą ir ta nepagarba prasideda. Iš tikrųjų, tai į mokyklą eidavau su džiaugsmu dirbti, nors pati mokykla nebuvo pagarsėjusi kaip labai jau elitinė. Nesutiksiu su cukruje, kad mokytojas negali būti žmogus, kuris netoleruoja nedrausmingų mokinių. Šiaip niekada nekreipdavau dėmesio per daug į neklusnius mokinius kaip į savo nervų protrūkių sugerėjus, bet net ir būdama pedagoge nebijau prisipažinti, kad visų vaikų mylėti ir gerbti yra neįmanoma. Jei pas mane tokių būdavo, tai visi labai greitai būdavo nuraminti psichologine metodika, gal jie ir nesimokydavo, bet per mano pamokas visada tylėdavo, grįžtamasis ryšys, jų aš nejudinu, jie leidžia man dirbti su tais, kurie nori dirbti.
P.S. pati egzus išlaikiau gerai ir manęs taip visų garbinamas VU būtų laukęs išskėstomis rankomis, bet pasirinkau pedą, nes tikrai žinojau, kad ten gausiu geresnes žinias vien dėl aukštesnės mano studijuojamo dalyko dėstytojų kompetencijos. Kursiokė įstojo į VU magistrą, tai dabar žvengia iš jų mokymosi lygio, nes per tris mokslo mėnesius dar nieko gero nenuveikė, jokių rašto darbų ir t.t. Tada supratau, kad tikrai pasielgiau teisingai.
Kas dėl biologo rašymo lietuviškai, tai galiu pasakyti, kad jis biologas, o ne lituanistas, tai koks skirtumas, nereikia iš jo laužti profesoriaus, kur jo kompetencijos ribos baigiasi.
Gal kas dirba mokykloje? Pasisakykit, nesidrovėkit.
Baigę pedagoginį nemažai kas išvažiuoja uždarbiauti į anglijas, airijas…
Man gaila, labai gaila kad taip yra. Bet taip bus, kol nepasikeis mūsų švietimo sistema.
Gyvenau kelis metus Ispanijoje. (tikrai ne pasigirt čia noriu), tiesiog, teko ten lankyti mokyklą porą metų. Žinot kokios mokytojų algos? Kaip mūsų seimo narių. Ir visi atvažiuoja į darbą su tokiais automobiliais , kad mūsų mokytojams tik pasvajoti… Vaikučiai irgi pėsti nevaikšto, bent jau ten , kur aš gyvenau, todėl nesistebiu , kodėl ispanų užpakaliai tokie platūs
O kokybė darbo? Negaliu pasakyti kad geresnė. Ten man kas patiko, tai kad labai spaudė kūno kultūrą ir dailę. O kas dėl užsienio kalbos…tyliu. Aš ten nieko meišmokau, pamiršau net ką mokėjau. Tai va. Manau kad ne tik Ispanijoje taip, o ir airijose, anglijose, norvegijose. Todėl visi ir giriasi- mūsų vaikai gerai ten mokosi. O kodėl gi ne, jei jie paruošti geriau.
Tad aš tikrai už pedagogų didesnes algas Lietuvoje
cukruje paskaičiau tavo pasisakyma ir kilo tiesiog dvilypiai klausimai- vienas, ar tikrai pedagogai visškai atsakingi už jūsų (mūsų ) vaikus, kitas- ar tik nieko verti piemenys stoja į pedagoginį?
Pirmas klausimas- nemanau kad tik pedagogai atsako už vaiką.
Antas- nemanau kad tik nevėkšlos stoja į pedagoginį.
Tad tikiuosi, kad mūsų vaikus mokys tokios chemijos mokytojos, kad jie su savo talentu ir sugebėjimu galės įstoti į mediciną ar kitas norimas specialybes.
” mokykla užima didžiąją dalį mūsų gyvenimo. Mokykla tikrai labai glaudžiai susijusi tiek su šeima, tiek su paties vaiko prioritetų ir vertybių formavimusi, tiek su vaiko vystymusi ir branda. Juk mokykloje vaikas išmoksta socializuotis, reikšti arba nereikšti savo nuomonę, žodžiu, ugdosi kaip asmenybė. O mokytojas turi vaikui būti autoritetas”
Citata ių tavo pasysakymo.
Ar nemanai, kad ir tėvai turėtu kažką reikšti šioje plotmėje? Vaikų draugai, kolegos, klasiokai. Ne tik mokytojai?
cia manau priklauso nuo zmogaus vienas gali tapti savo profesijos vergu o kitas pamirsti kad yra pedagogas isejes is mokyklos
Daugumos profesijų atstovai suserga specialybės liga ir pedagogai – ne išimtis.
O pedagogai užsiimdami svetimų vaikų auklėjimu, tai dažnai nemoka auklėt savųjų. Kiek pažįstu dėstytojų/mokytojų vaikų, tai visi kažkokie ‘keisti’.
Baigiau pedagogo specialybę, tačiau nejaučiu įpatingos “traukos” ką nors mokyti
Nors prisipažinsiu, su jaunąja karta bendrauti tikrai labai įdomu
Tarp jų ir pati pasijunti labai jauna
Porą metų dirbau pedagoginį darbą, bet nepatiko.
Dažniausiai bet kokį pedagogą visada atpažinsi bet kokiame vakarėlyje.
Na bet ir ne kiekvienas gali buti tuo “pedagogu” Žinau viena mergina, kuri is universiteto isejusi is karto gavo darba mokykloje, tai neatlaike… Vien is paziurejimo matesi, kad zmogus ant tiek nervotas, piktas ir galetu tiesiog “isdauzyt” visus mokinius
Ir dabar ta pedagogo profesija yra labai nuvertinta (be reikalo) ir ten dažniausiai stoja mokytis tie, kurie neranda vietos kitur, bet gaila, ne iš pašaukimo būti šauniais mokytojais.
Tai va, aš dar nesu pedagogė , gal ir nebūsiu , nu negali žinoti – pfiu pfiu , kaip sakoma…
Bet man skaudu, kai pedagogus šiuolaikinis jaunimas žemina, tyčiojasi ir t.t. Anksčiau taip nebuvo. Mano mama kai pasakoja apie mokyklą. aš bet negaliu patikėti kad galėjo taip būti. Bet žinau kad buvo. O dabar- vaikai žino tik savo teises, o savo pareigų nežino ir žinoti nenori. O mokytojas-pedagogas negali ne tik balso pakelti…
Labai užjaučiu mūsų dienų pedagogus. Kažkada ir aš svajojau būti mokytoja, gerai, kad tai buvo tik vaikystės svajonė. Kelias pasisuko kitur…
profesija kai pedagogas dirba koki 10 metu, o paskuj prasideda diagnoze ir labai labai labai baisi savo darbe daznai susiduriu su pedagokais ir norisi kuo greiciau jais atsikratyti ne taip kaip kitu specialybiu zmonemis.. zodziu pedagogas-blogis
Mano manymu, pedagogas -pašaukimas. Jis dirba iš idėjos. O kas dabar tokius įvertina? Tikrai mažai žmonių.
Geras pedagogas , tikra retenybė. Mokytojų yra daug. Aš irgi turėjau ir mokytojų ir pedagogų. Deja, bet taip juos pati suskirsčiau- nepykit. Nes ne kiekvienas gali dibti tokš darbą.
Aš manau, kad pedagogus dabar turėtų ruošti mažiausiai 6-7 metus. Jiems ne tik psichologijos reikia mokytis plius prie prie jų būsimo dalyko, bet ir kažkokios disciplinos , panašios š policininkų darbą. Nežinau nė kaip pavadinti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
