Mylimas, bet išdavikas ar nemylimas, bet ištikimas?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Situacija, pasistengsiu trumpai: draugavau su vaikinu tris metus, labai vienas kitą mylėjom, na tikrai ypatingas ryšys tarp mūsų buvo, deja, kaip dažnai pasitaiko – nuklydo jis į šalį. Išsiskyrėm, nebegalėjom vienas į kitą žiūrėti – jis jautėsi amžinai prieš mane kaltas, o aš priekaištavau. Bėda ta, kad niekad, nebuvau jo pamiršus, mylėjau jį. Išvažiavau į kitą miestą, mokausi, turiu gerą darbą, namus, turiu vaikiną.. Bet nemyliu jo. Visus vyrus lyginau su buvusiu, visi nebuvo jam lygūs, taigi išsirinkau tuo metu širdžiai atrodžiusį artimiausią variantą ir pradėjom draugauti.. Gal kiek grubiai pasakiau, bet iš esmės taip ir buvo. Žinoma, jaučiau jam simpatiją, šiltus jausmus, bet ar mylėjau? Aš ryte atsibudus kelis kartus mintyse pakartodavau vardą, kad nesumaišyčiau… Vis lygindavau su buvusiu. Jau nekalbu, kad aistra baigėsi. Kartais galvoju, kad tikrai be jo nebegalėčiau, bet.. Niekaip, net labai norint, nesigauna įsivaizduoti bendro gyvenimo ir vestuvių.
Ir dabar, po dviejų metų, sugrįžo buvęs.. Rašė, kalbėjo su ašarom, taip, atrodo, nuoširdžiai atsiprašinėjo.. Nori susitikti. Prisipažinsiu – aš irgi noriu. Kalbėjom per skype, man net širdis suvirpėjo. Po tiek laiko.. Bet Jis gyvena su kita, jau metus laiko, nemyli jos (jeigu mylėtų, tikrai žinau, apie kitą net nepagalvotų), bet faktas – gyvena.
Esmė: aš nebežinau ką pasirinkti. Ar gyvenimą be meilės, bet su puikiomis karjeros galimybėmis, ar… gyvenimą su mylimu žmogumi, bet visą gyvenimą liekant vidutinybe, o išsikraustymas į kitą miestą man būtent tai ir reikštų. Aš tiek ilgai siekiau to ką veikiu dabar, bet.. puikiai žinau kaip sunku, kai nubundi kas rytą, o širdyje tuščia ir šlykštu…
nedramatizuoki. cia Lietuva, ne Jav. viskas arti. galima turet ir meile ir karjera. tuo labiau jei jis Jus myledamas prisitaikys prie Jusu siekiu, ka mano manymu ir turetu padaryti.
Kaip sakoma,sena meile nerudija.Jei jums buvo kartu lemta gyventi,tai manau dabar yra proga pabandyti tai igyvendinti.
Tu pagalvok ar busi laiminga budama turtinga ,grazius namus turedama ,miegodama su zmogumi kurio vardo net nesugebi istarti is meiles,ar su mylimuoju ,siltuose,bet kukliuose namuose?
Siaip sau tokie dalykai neatsitinka,senos meiles is niekur nieko neisdygsta.
Zinai, kad negalvotu buves apie kita, bet tave tai isdave
Nors esu dar jauna, bet siulau geriau pasirinkti gyventi su meile Kas is to jei gausi ta ka pasiekei, bet su tavim negales pasidziaugti mylimas zmogus ir apskritai, manau geraiu pasirink buti su mylimu zmogum Nes kitaip ta tustuma jausi visada
Taip, čia Lietuva, ne JAV. Čia ir atlyginimai pakankamai juokingi, kad neprivažinėtum po 300km pirmyn atgal
Ir taip, aš taip pat galvoju apie tai, kad kartą jau išdavė. Neturėčiau jam to atleisti. Bet iš kitos pusės – tiek laiko neužsimiršta..
Bent jau aš karjeros į meilę nekeisčiau…
o kodel, Jusu manymu, Jus turetumete prisitaikyti prie jo karjeros o ne jis prie Jusu?
manau jei jau taip sutverti vienas kitam tai reiskia lemta ir galit pabandyti buti vel is naujo kartu SEKMES!
gražiai viską papasakojai o pasakojime kartais pati neatsakei į klausimą? nes manau pati atsakymą žinai… ir nereikia čia mūsų patarimų ar klystu?
Tikrai, kodėl tokia mintis, kad Tu turi pas jį lėkti viską metusi? Kodėl ne jis pas tave? Aišku, meilė ne seilė, bet gyvename vis dėl to žemėje, o ne svajonių pasaulyje ir vien meilės nepakanka. Gal jaunutės mergytės ir mano priešingai, bet materialinis pagrindas po kojomis labai svarbus – jei jau sukūrei savo namus, turi gerą darbą, “įleidai šaknis”… nepyk, bet man atrodo kvaila mesti tai dėl to, kad buvęs staiga susiparto ir atropojo atsiprašyt.
Todėl, kad bet kokiu atveju, jis už mane uždirba gerokai daugiau, nors jo išsilavinimas nepalyginamai žemesnis.. Bet čia net ne apie tai.. Šiaip turiu dar vieną mintį dėl darbo, kurį galėčiau ir norėčiau ten dirbti.
Klausimas gal net daugiau ar verta dėl tokios nelaimingos meilės dar kažką aukoti? O gal geriau baigti kartui ir visiems laikams? Nors kiek sau tai kartojau, o galų gale štai kas gavosi.
o kalbant apie isdavyste.. isdave karta – gali isduot ir dar karta, ypac jei atleido ir dar myli, ir viska daro kaip jam geriau…
as asmeniskai gal ir ziauriai pasakyiu: antrasyk i ta pacia upe nebrendu.
ir karjeros i meile kaip viena pasake nekeisciau..
Syki isdave, nera garantijos kad vel neiduos
kopakabana, pas mane atsakymai galvoje keičiasi labai greitai Vieną minutę kojos tirpsta kaip noriu greičiau susitikti, o kitą jau svaidausi prakeiksmais, maždaug “na ir tegul supūva jie ten abudu”
O kam gristi atgal? Be jis gyvena su kita metus laiko, nemyledamas, tuo ja apgaudinedamas, kaip gi jos jausmai? o ar pati galesit juo visiskai pasitiketi? kas jei grizus i kita miesta, pagyvenus “meileje” jis vel nukryps po metu? vel is naujo i kita miesta ir t.t.? Kad ir kaip norisi to jausmo, vel buvimo kartu, reiktu gerai pagalvoti, ar verta..ar vel bus tie jausmai, o gal jau nieko atgal nebepasuksi ir nesusigrazinsi… Vienaip ar kitaip, linksiu sekmes
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
