Help, mano vaikinas-tobulybė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki. Netampysiu katino už ūsų ir iškart eisiu prie reikalo Kaip iš temos pavadinimo aišku, mano vaikinas yra tobulas, bet, deja, nepasigirti norėdama čia rašau… Kai mes pradėjom draugauti aš buvau tikrai laiminga, džiaugiausi, kokį šaunų vaikiną turiu ir dar pamenu kaip vis stengiausi įžvelgti jame kokią nors ydą, nes atrodė kaip jis gali draugauti su manimi, pilna kompleksų ir dar visokių kitokių eksų Ir man vis nepavykdavo, tačiau pastorosios savaitės tarsi atvėrė man akis.
1)Jis yra labai geras tiek kitų, tiek mano atžvilgiu. Net jei jį paveda, jis pats atvirai neparodo, kad jam skaudu, vis sako, kad negali draugams nieko blogo daryti, nors realiai kiti visai negalvodami *ika vienas kitam (tuo pačiu ir jam) ant galvų…
2)Kai mes susipykstam (visada aš būnu ta, kuri niurna) jis labai sunkiai tą išgyvena, visada labai nuliūsta, negali nieko daryti ir elgiasi taip, lyg artėtų pasaulio pabaiga
3)Dar mūsų draugystei nespėjus įsismarkuoti, pareiškė kaip karštai mane myli ir nori visą gyvenimą praleisti kartu. Šie jo ankstyvi žodžiai privertė suabejoti jo atvirumu, bet po šimtus kartų pakartotų žodžių, privertė patikėti, kad galbūt jis tikrai tą jaučia..
Kadangi visai ne per seniausiai įvyko dar vienas “buitinis konfliktas” ir vis dar švieži mane užplūdę jausmai, nusprendžiau parašyti čia. Buvau tikra, kad privalau jį palikti, nes jis su manimi neištvers. Aš negaliu žiūrėti kaip jis kenčia ir nenoriu jo skaudinti, todėl vis kyla tokių minčių, kad jei aš jį palikčiau, dabar jam būtų sunku, tačiau išsilaižęs žaizdas galėtų susirasti tokią, kuri jam nekeltų tiek daug skausmo Vis bandau rasti tą ribą tarp pasirinkimų, nes bet kokiu atveju abu kentėsim, tačiau nuo to priklauso mūsų abiejų ateitis. Man jis tikrai patinka ir aš vis galvoju kaip išlaviruoti mūsų santykių giją ir šiuo metu galvoju tik apie jo, o ne apie savo gerovę, nes aš nesu tokia jausminga kaip kad jis, aš galiu kentėti nekentėdama
Ačiū, kas radot laiko perskaityti šią mano rašliavą, bandžiau išskaidyti į kelias dalis, kad būtų lengviau skaityti, bet tikriausiai nelabai pavyko.. Kitą kartą bandysiu rašyt rašinuką su pradžia, dėstymu ir pabaiga, nes pasakyti tikrai yra ką.
P.S. tikiuosi nesusidarysit apie mane tokios nuomonės, kad esu beširdė ir skriaudžių savo mylimiausiąjį, nes kad ir ką aš darau ar sakau, tikrai ne iš piktos valios
Aš tai negalėčiau su tokiu jausmingu geriečiu būti . bet kam mes bobos pačios nežinom ko norim – ar geras ar negeras – mus vyras niekad neįtinka
Tikrai nesi besirde ar kazka, bet galiu pasakyt tik taip – jei galvoji kad reikia skirtis, skikis kuo greiciau , neskaudinus kito zmogaus. Kaip supatau mastai rimtai ji palikt, reiskias nemyli ir nieko panasaus, galbut prisirisimas ar pan, bet jei kyla toki klausimai atsakymas aiskus.. beje kiek laiko kartu?
Ech ir pamiršau paminėti, kad jame taip pat šėlsta ir padykusio vaikinuko ugnelė, nes čia perskaičius tikriausiai susidarė įspūdis, kad jis yra mėmė kažkoks tai taip tikrai nėra, kartu mes neskendėjame rutinoje ir nuobodybėje, o linksminamės iš širdies. Draugaujam tai neilgai, dėl šventos ramybės, kad neužtiktų rašliavų mano ar bent nesusivoktų, kad apie jį, tikslaus laiko nepasakysiu, bet metų dar nėra O dėl meilės tai hmm aš esu toks žmogus, kuriam meilė neegzistuoja. Neturėjau artimų žmonių, kurie neišmokė manęs, kas yra ta meilė. O visi tie junginiai: pagarba, aistra, rūpinimasis, siekis, kad kitam būtų geriau, prisirišimas, žavėjimasis, šiluma ir t.t. tai egzistuoja tad tikrai man jis rūpi
autorė
Sveika, bėda labai man artima… tik dėja aš palikau tą vaikiną… Supratau, kad labai jį mylių tik palikus (tiksliau, kad taip karštai jį myliu), bet grįžti per vėlu… Praėjo metai ar daugiau, o aš iki šiol jį prisiminus verkiu (dabar neišimtis), istorija lygiai tokia pat kaip tavo ar bent beveik tokia pat… nepalik jo, nes žiauriai kentėsi…
ne autorė
Toks jausmas, kad tu tai aš
as turejau toki pat pradzioj, dabar jau daugiau nei pusantru metu ir pasimate viskas, tapo nepakenciamas, na tiesiog jam viskas px…
žinok ir tobulybės aplinkos veikiamos kaičiasi netampyk liūto už ūsų, gerbk ir mylėk.Ir savo laime džiaukis tyliai, nes gali nusisukti
Žiūrėk, kad paskui jis tavęs nepaliktų
Sveika gal tu tiesiog nemyli jo ir linki jam gero, todel ji palikai. Vaikinas gali buti tobulas, bet jai jo nemyli tai tikrai bus sunku buti su juo. Tokiu atveju gerai padariai, kad palikai, nes jai dar ilgiau draugautume vaikinas labai isgyventu išsiskirima. Galite likti draugais,jis su laiku pamirs tave ir kaip tu rasiai susiras kita. Jaigu nori gali man parasyti.
Na džiaugiuosi, bet, matot, čia nėra taip, kad vien pozityvas, nes tikrai ir neigiamų emocijų tai kelia. Teks tikriausiai man jo tas silpnybes kažkaip keisti…
Smagu (o gal ir ne), kad man ne vienai tai teko patirti. Nors aišku kai dar neilgai kartu, tai gal apsigludinsim laikui bėgant, bet šiuo metu tai nervina..;/
autorė
O tu norėtum kad tave kažkas keistų? Manau jei myli žmogų prisitaikai prie jo silpnybių ir nesilpnybių, tiesiog nepastebi,o jei erzina dabar, tai nežinau kas bus po 10…metų.
O dieve… istorija visada buna ta pati: susirado gera, buvo per geras, uzsimane blogo, susirado bloga, ja iskaudino, o ji galvoja: kur visi geri vaikinai…
ieskoti zmoguje ydu? kvaila…
anza – mačiau atsakei į mano žinutę, ne aš jį mylėjau ir myliu tiesiog palikau, nes norėjau jam gero ir ko gero nebuvau pasiruošusi gludinti savęs, nors viską atiduočiau, kad galėčiau atsukti laiką atgal ir bent jau pakartoti tą buvimą kartu.
ne autorė
O kodėl iškart skirtis būtinai… Turi gerą vaikiną, sakai, kad myli jį ir jis tave…
Čia dabar toks svarstymas tai grynai tas moteriškas nežinojimas ko nori…
Atrodo viskas puiku, bet būtinai reikia atrasti kokią problemą
Žiūrėk, kad vėliau nebūtų labai gaila dėl to… Kai susidėsi su kokiu stuobriu ir galvosi “o tas anas toooks tobulas buvo…”
Žodžiu, palikti vaikiną dėl to, kad jis “per geras” manau būtų klaida
Nors ir vaikinas galėtų būti vyriškesnis, tačiau toks jau žmogus, visada prie kažkokių ‘blogybių’ tenka prisitaikyti
O ar jautiesi su juo laiminga?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
