Nelaiminga meilė arba meilė be atsako
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Tai tikriausiai kokia šimtoji tema apie nenusisekusią meilę. Jaučiu, kad ir mano santykiams galima klijuoti tokį pavadinimą. Jo jausmai man atvėso. Dabar mūsų draugystė it tampymasis, nes aš jį laikau ir negaliu paleisti, nes jis man be galo brangus. Kaip jį palikti ir leisti skristi vienam? Aš visad tikiuosi, kad viskas bus gerai, bet per ilgą laiką viskas tęsiasi prastai ir viskas vis blogėja… Jis gali be manęs, tačiau aš be jo – nelabai. Jis manęs nepalieka, bet žinau, kad tai turiu padaryti aš. Kaip po išsiskyrimo užpildyti tuštumą ir vienatvę, kuri lieka išsiskyrus? Ačiū už pasisakymus ;}
Uziimk kokia nors veikla,kad maziau galvotum apie tai,buk su draugais,tik nesedek viena namuose ir nekaltink saves
Patikekit, jei mylit nepaleiskit, vienatve baisi. As du metus pragyvenus su mylimu vaikinu dabar skiriuosi, tiksliau jis mane paliko nes nori laisves. Ka tik buvo pasiimti daigtu, man sirdis plysta, niekada nesijauciau tokia iskaudinta ir vienisa, kol dar galite viska suklijuoti bandykit viska kas tik imanoma spreskit problemas bet ne bekit nuo ju, jei galeciau atsukti laika atgal viska buciau dariusi kitaip, o dabar nebera sansu ji susigrazinti nors visada mylesiu ir ilgesiuos..
Paleisk ji…bus sunku, bet laikas padaro savo…pati ta isgyvenau pries pusmeti,tik dabar atsigaunu…uzjauciu, kad tokia situacija, bet tikiu, kad gyvenime taves laukia puikus zmogus
Ir dabar jį palikti norėčiau vien dėl to, kad jis pagaliau suprastų, ką praranda, grįžtų ir viskas būtų gerai Nesu pasiruošusi jo prarasti, bet su tokia jo nepagarba sunku taikstytis
net nzn ka patarti,,priminei man mano viena istorija;[ buvo panasiai..o skaudziausia buvo tai kai pagalvodavai kad jis gali gyvent be taves;[o kaip uzpildyt vienatve,tai kiekvienam savaip,as isvis negalejau buti viena,kai tik likdavau viena verkdavau;[klausydavau liudnu dainu ir budavo dar sunkiau;[ bet stengiaus kuo daugiau laiko praleist su draugem..eit i sporto kluba ir net nesvarbu jei tavo figura ideali,tai tikrai geras laiko praleidimas..;]tik nenusimink.mane visada nuramindavo tokios dainos zodziai jei supranti rusiskai TOLKO TY NEPLAC PRASU O NIOM,ON TVOIX NESTOIT SLIOZ PAVER,SERDCE BUDET DUMAT O DRUGOM TOT KTO NAZAVIOT TEBIA SVOJEI…
As kai prisimenu savo situacija, man baisu darosi…
Su juo buvau isvykusi i Anglija gyventi,isejau is dvieju darbu, nuvaziavome, pagyvenome du men ir jis pasake, kad gal mes per anksti pradejom gyventi, buvom tam nepasiruose ir kad tau laikas namo..
Negaliu apsakyti ka tada jauciau, maniau sirdis plys…grizau namo, net vaistus teko gerti, na o db praejus pusei metu, jauciuosi visai neblogai
Niekaip. Ji turi praeiti savaime. reikia laiko, o vienintelis , kas gali padėti yra užimtumas. Prisigalvok tiek darbų, kad neturėtum laiko mąstyt apie jį
aš tau sakau.
žinau ką tai reiškia. mes visos daugmaž žinom. Jis ne vienintelis vyras žemėje, tikrai atsiras kitų ir daug geresnių.
Kas iš to, kad būsi su juo iš įpratimo. Bijai, akd nieko daugiau nemylėsi? Tau dabar atrodo, kad pasaulis be jo ne pasaulis. Bet juk taip nėra. : )))
Jei jau neišeina abiem džiaugtis santykiais kam būti kartu.
O be to yra toks žiauriai kvailas posakis ( bet gal ir teisingas ) kartais jei myli tai reikia paleist. Kad tas žmogus būtų laimingas, nors ir be tavęs.
Taigi mažiau minčių , daugiau darbų
ir kiekvienam savaip pasimirsta ta meile,vieniem per menesi kitiem per pusmeti per metus du ar tris,o man jau 6 metai nepasimirsta..nors jau turiu vyra dukra…;[
as va taip ir megzt ismokau tai dabar spinta pilna turiu, nera to blogo, kas neiseitu i gera
sakes koks tai siaubingas jausmas;[
Jeigu jausmai atvėso ir tai tapo tik tampymuosi, tai nebus gi tarp jūsų laimės. Daugybė žmonių, su kuriais turi galimybę būti laiminga ir vėl įsimylėti. Pažiūrėk į santykius iš šalies ir pamąstyk, ar verta būti kartu.. Neverta.
O as radau labai geru draugu kas man padejo, dabar vel darbuojuosi ir taupau masinai
Tikrai nera to blogo kas neiseitu i gera
Dabar jis man paskambino ir lyg niekur nieko siūlo susitikt. Va dėl tokių akimirkų aš su juo ir būnu, man taip gera su juo, nors žinau, kad galbūt jis ir manimi naudojasi…
jei myli paleisk,jei sugriz bus tavo,jei ne,reiskia tavo niekada ir nebuvo..
Man buvo viskas panasiai, buvo kaip durnele prisirisusi be proto, jam truko laisves, o man vis buvo maza kartu praleisto laiko… buvo daug visko, daug asaru, kazkokia durna geda pries tevus, nes pradraugavome 3m, bet galiausiai pati ji palikau, o tada jis kauke ir norejo buti kartu… as jam kartodavau, jog jeigu jis neivertins mano meiles as ji paliksiu, bet jis netikejo, jam pastoviai “reikalai” budavo svarbiau, susitikdavome tik kokia 22val lovoje, kai as jau nusikalusi tik miego benoredavau, tada jis iki gilios nakties tv ziuredavo… nesakau, budavo ir graziu akimirku, bet visuomet juodos demes baltas uzgozia… is pradziu buvo sunku, galvojau,kad reikia atsigrezti atgal, bet vel tie principai, negalejau jiems nusileisti, o dabar esu laaaaabai laiminga, nepuoliau pirmam pasitaikiusiam i glebi, tada jau buvau isranki ir issirinkau geriausia, jau 4m kaip kartu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
