Širšių, vapsvų tai ir aš labai bijau. Ir dar jos man nenusakomai šlykščios. Jei tokia priskrenda prie manęs – imu klykti ir bėgu. Sykį lauko kavinėj net stalą apverčiau…
Šiaip ta baimė nervina net – vasarą nevalgau lauke, nes bijau vapsvų ir širšių, bet ką gerdama atidžiai apžiūriu, nes bijau, kad į gėrimą nebūtų įkritus širšė, negeriu iš tamsių butelių ar skarbonkių – nes ten gi gali būt širšė. Nu žodžiu nesveika ta fobija ir trukdo gyvent, bet nieko negaliu sau padaryt. Kas keisčiausia – nebijau bičių, kamanių, jos gražios net. Ir pūkuotos.
Erkių bijau tik tiek, kad galima nuo jų užsikrėst, o aš nepasiskiepijus ir dėl alergijos tam tikram baltymui vakcinoje, skiepytis negaliu. Tai eidama į mišką apsirengiu taip, kad nebūtų tom erkėm kaip patekt ant mano kūno. Bet nepanikuoju.
