Paniska baime. Ka daryti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas visiems. Iskarto pasakau, kad rasau po anonimu, nes nenoriu kad pazintu draugai. Turiu gedinga baime, is kurios net artimiausi zmones juokiasi. Paniskai bijau sirsiu, erkiu ir kitu vabalu kurie gali sukelti pavoju man. Sakydama paniskai, visiskai negrazinu, nes pamaciusi sirse (ne ta paprasta, o tas kur buna per puse pirsto) pradedu drebeti, esant galimybei begu kuo toliau. Nu zinokit tikrai gali juokingai atrodyti ar skambeti, bet as bijau kad man ikas ir skaudes. Apie erkes isviso nekalbu… Esu pasiskiepijusi, bet bijau net zingsni zengti ant ilgesnes zoles, nes pats tas faktas kad erke reikia traukti is kurnors mane zudo… Tik mano vyras supranta mano sita baime ir nesijuokia. Bet tevai ir draugai galvoja kad as cia issidirbineju, nes 23 metu mergina bet kaip vaikas begioju nuo vabalu. Man jau paciai darosi nesmagu, nes darbe daug laiko praleidziu lauke ir kaip debile dairausi ar kokia sirse neskraido aplink. Galvoju net apie apsilankyma pas psichologa, bet neisivaizduoju kad padetu, nes turbut turetu isnaikint visus vabzdzius kad nebijociau i lauka eiti.
:/
Man irgi tas pats.
Negrazu sakyt, bet apsidziaugiau kad ne viena tokia esu
Ne tu viena, mane bet koks skraidantis vabzdys gasdina, jei kambary pamatau koki kandi, tai tol nenurimstu, kol zinau, kad jo nebera kambary. Jau nekalbant apie sirses, ir kitokius vabzdzius lauke. Vat voru ar vabalu siaip nebijau, bet jei skrenda, iskart man peilis, toks sleikstulys apima, kad sunku apsakyt, net dabar galvojant purto. Kiti galvoja, kad keista as, ar kad kaip mazvaike lakstau, pati tai suprantu, bet nieko padaryt negaliu, didziausia cia baime turbut… Bet nemanau, kad cia kazka pakeisim, tiesiog reikia susitaikyt, kad kiekvienas turim silpnybiu, o musu tiesiog kiek neiprasta.
Man 26 vorą pamačius panikos priepuolis ištinka. O dėl vabalų lygiai tas pats zoologijos sode buvo iškaba kad gali būti erkių apsisukau ir išėjau. Nesvarbu kiek metų manau čia neišaugama. Kiekvienas turim savo baimių reikia susitaikyti su tuo ir išmokti susigyventi. Svarbu vyras supranta o ką kalba aplinkiniai mažiau imk į galvą ir nekreipk dėmesio. Kaip sakoma šunys loja karavanas eina
Aš bijau didelių laumžirgių, p.zdc kokie baisūs man jie
Širšių, vapsvų tai ir aš labai bijau. Ir dar jos man nenusakomai šlykščios. Jei tokia priskrenda prie manęs – imu klykti ir bėgu. Sykį lauko kavinėj net stalą apverčiau…
Šiaip ta baimė nervina net – vasarą nevalgau lauke, nes bijau vapsvų ir širšių, bet ką gerdama atidžiai apžiūriu, nes bijau, kad į gėrimą nebūtų įkritus širšė, negeriu iš tamsių butelių ar skarbonkių – nes ten gi gali būt širšė. Nu žodžiu nesveika ta fobija ir trukdo gyvent, bet nieko negaliu sau padaryt. Kas keisčiausia – nebijau bičių, kamanių, jos gražios net. Ir pūkuotos.
Erkių bijau tik tiek, kad galima nuo jų užsikrėst, o aš nepasiskiepijus ir dėl alergijos tam tikram baltymui vakcinoje, skiepytis negaliu. Tai eidama į mišką apsirengiu taip, kad nebūtų tom erkėm kaip patekt ant mano kūno. Bet nepanikuoju.
Nieko juokingo čia nematau, nesvarbu koks amžius kiekvienas turime baimių, pati labai nemėgstų tų vabalų, šeima laukine išvadina, kai begioju nuo jų, bet jei bijau tikrai nežadu sedėt ir laukt kol įgels. Žinau, daug kas sakys, kad kolnelendi, nelįs ir jos, bet jos man tokios neprognozuojamos ir šiaip kartais įkyriai lenda į veidą tai jau reikia nuvyt, bet tada ir atgal gauni 😅
Sutinku, kad visi turime baimiu bet kai tai trukdo gyventi normaliai, pradedi ieskoti iseiciu
Reikia kovot su savim, nebent patinka nuolat klykaut nesu kazkokia vabalu myletoja, bet reik suprast, kad bent Lietuvoje esantys vabzdziai nieko blogo nepadarys, net jeigu igeltu bite, tai paskaudetu ir praeitu, nebent alergiska esat, bet ir tai greitai suteikus pagalba viskas ok yra.
@littlepinkdress maža ką ten reikia suprasti čia ir durnam aišku, kad nieko nepadarys, bet fobijos esmė ir yra, kad jos neveikia jokie argumentai tai toks pasąmoninis dalykas
Labai bijau biciu. Paniskai tiesiog. Bijau tu kurie kanda ir skrenda neprispaudus, o tiesiog sega
Suprantu jūsų baimę, nes paniškai bijau varlių. Net paveiksliuko ar TV vaizdo bijau. Lankiau kognityvinės terapijos seansus, mokiausi įveikti fobiją, bet nepavyko, pabėgau
Aš vapsvų ir šiaip skraidančių vabzdžių labai bijau. Baisiausia autobusuose būna, nes tiesiog pradedu vaikščiot tada iš galo į galą, kad tik toliau nuo to padaro. Nežinau, ką žmonės galvoja. Bet labai bijau.
Tai gerai kai autobuse gali kazkur nueiti, o jeigu i masina iskrenda ta pirsto dydzio sirse nors imk ir issok is vaziuojancios
Liepčiau sustot ir išvaryt ją. Kartu tikrai nevažiuočiau Paprasčiau su automobiliu, nei kad autobusu, vis tiek.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
