Paniska baime. Ka daryti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas visiems. Iskarto pasakau, kad rasau po anonimu, nes nenoriu kad pazintu draugai. Turiu gedinga baime, is kurios net artimiausi zmones juokiasi. Paniskai bijau sirsiu, erkiu ir kitu vabalu kurie gali sukelti pavoju man. Sakydama paniskai, visiskai negrazinu, nes pamaciusi sirse (ne ta paprasta, o tas kur buna per puse pirsto) pradedu drebeti, esant galimybei begu kuo toliau. Nu zinokit tikrai gali juokingai atrodyti ar skambeti, bet as bijau kad man ikas ir skaudes. Apie erkes isviso nekalbu… Esu pasiskiepijusi, bet bijau net zingsni zengti ant ilgesnes zoles, nes pats tas faktas kad erke reikia traukti is kurnors mane zudo… Tik mano vyras supranta mano sita baime ir nesijuokia. Bet tevai ir draugai galvoja kad as cia issidirbineju, nes 23 metu mergina bet kaip vaikas begioju nuo vabalu. Man jau paciai darosi nesmagu, nes darbe daug laiko praleidziu lauke ir kaip debile dairausi ar kokia sirse neskraido aplink. Galvoju net apie apsilankyma pas psichologa, bet neisivaizduoju kad padetu, nes turbut turetu isnaikint visus vabzdzius kad nebijociau i lauka eiti.
:/
mane labai gasdina karkvabaliai, nenoriu nei i lauka eiti kai ju sezonas prasideda
As taip pat turiu biciu/sirsiu fobija
Aš anksčiau labai bijojau kareivėlių. Mano kaime jų būna tiesiog pilna, kai atšyla. Tai vaikystėj užeidavo mintys, kad užsimerkiu, kambary ar kur tamsu, o kai atsimerkiu, jie ant visų sienų. Brr. Bet nemanau, kad tai fobija, nes nieko nedariau, o dabar nebėra to.
Nepatinka man visokie vabalai ir širšės, bet nejaučiu aš baimės jiems. Viso labo antipatiją.
Paniškai bijau vorų –
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
