Gyvenimas po santuokos

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Gyvenimas po santuokos

Gyvenimas po santuokos

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Daugumai priimtina nuomonė, jog po vestuvių jaunieji gyvena kartu ir atskirai nuo tėvų. Bet manoji mama pareišk3, kad aš, kaip vienturtė, turėsiu JĄ pasiimt gyvent pas save, nes ji su mano tėvu labai nesutaria ir nenori gyvent. Nu pipiec, galvoju. Neesmė, jog visą gyvenimą privatumo ar net savo atskiro kambario neturėjau, tai dar ir toliau kad privatumo neturėčiau?! Bandžiau gražiai paaiškinti, kad va, kai bus vaikai, bus vietos mažai, tai atšovė, jog galės saugot juos, kadangi maži vaikai jqi labai patinka. Ir išvis, vaikai turėtų su seneliais gyvent. Bandžiau jau ir griežčiau paaiškint, kad nenoriu, tai prasidėjo pykčiai, kokia aš nedėkinga, į mane tiek pinigų sukišta, kokia bjauri užaugau ir t.t. Net nežinau, kaip ir bekalbėt su ja, aiškiai nemoka priimt, kad savo šeimą kuriu. Gal kas buvo panašioj situacijoj? Ką darėt? Pakelkit kam nesunku

Page 1 of 2
(nežinomas) (archyvas)

Vaikai su tėvais gyventi negali, jokiais būdais!! Visi pavyzdžiai byloja, kad laukia pragaras. Dviejų šeimininkių vienoj virtuvėj nebus!

(nežinomas) (archyvas)

Vien nuo minties pasipurčiau. Ne, ne ir ne.

(nežinomas) (archyvas)

Omg, tokio dar negirdėjau…

(anonimas) (archyvas)

Tai suprantu, bet mama ne ir agresyviai peršasi gyvent kartu :/ tipo, aš ją dar ir prižiūrėčiau priedu. Bet nesupranta, kad nenorim su būsimu vyru trečio namuos, nors tu ką! Iškart pykčiai. Topas buvo, kai jis pasakė mano mamai viską tiesiai šviesiai, tai ji pradėjo abejoti, ar su geru žmogum ateitį planuoju nu pz

(nežinomas) (archyvas)

O tai kiek mamai metų, kad jos nuomone ją jau prižiūrėti reikia? Ir kokia tada kalba apie tai, kaip ji vaikus prižiūrės, jeigu pati reikalauja priežiūros? Nieko nesuprantu.

(nežinomas) (archyvas)

Tikrai nesutik

(nežinomas) (archyvas)

siūlau nediskutuot, nesivelt į ginčus, bet labai tvirtai ir aiškiai pasakyti, kad gyvensite atskirai. Ir kitų galimybių nėra. Taškas. Tegu pūliuoja, pyksta, bet teks susitaikyti. Esat atskira šeima. Ir nesijauskit kalta

(nežinomas) (archyvas)

su mama nesipyk, geriau sakyk, kad vyras nesutinka. Aisku, teks atklausyti jos pamazgas po to pilamas ant vyro, bet bent jau neteks tiesiogiai su ja konfliktuoti.. o vaikus vistiek ziures, juk jai patinka maziai

(nežinomas) (archyvas)

Jūsų mamai priešvestuvinės psichozės užėjo )

Nepergyvenkit – praeis. Tiesiog neimsit gyvent ir viskas

Jūs nekalta, kad ji nesusikūrė stipraus ryšio su vyru, tai bando prie Jūsų prisiplakt..

Būna dar ir taip, kad motina su dukra pradeda ir dėl vyro konkuriot… O dar jeigu Jūs pastosit, tai teks ir ataskaitas duot, kodėl taip ar anaip vaiką auginat. No, No, NO!!!

Jokių mamų namie!

(nežinomas) (archyvas)

Geriau susipykit vieną kartą, negu apsigyvenus pyktis kasdien. Griežtai ne, neduokit raktų nuo buto/ar namo, į svečius tik jūs pas ją važiuokit jei jau taip

(nežinomas) (archyvas)

na, toks planas, tik jei vyras sutinka pabūt blogiečiu….. o šiaip tai “mama, ne. tai nediskutuotina.” ir net neklausyt visų virkavimų ir koliojimų. ir jokiu būdu neduokit namų raktų! o tai dar sugalvos be leidimo įsikraustyt….

(nežinomas) (archyvas)

kaip man pikta ant tokiu mamu:as tave gimdziau,auginau i mokslus isleidau ir t.t.kokia tu nedekinga.po simts as neprasiau nei kad mane gimdytum nei kazko kito,savo noru pasigimdei tai ir turejei priziureti arba i vaiku namus atiduoti,kaip nusprendei taip ir yra.odabar kadangi as tave pagimdziau kentek mane iki gyvenimo galo su visom menopauzem.as turiu dukra nes pati jos norejau.

(nežinomas) (archyvas)

Aš prisimenu kartą per kažkokią laidą rodė tokią močiutę, super kietą, ji lyg butą pardavus gyvena senelių namuose tokiuose jau prabangesniuose, vargo nemato. Jos klausia vedėja: jūs gi mergaitę buvot įsidukrinus, o kodėl ji jūsų nepasiima? O bobutė nemirktelėjus: ji man nieko neskolinga, aš norėjau būt mama – aš pabuvau, bet tai jos niekaip neįpareigoja. Klausau ir galvoju, kad daugiau tokių blaiviai mastančių mamų. Nesakau, kad mamoms nereikia padėti, bet reikalavimų ir myminų ant sąžinės tikrai negali būti.

(nežinomas) (archyvas)

kas juokingiausia, kad tos su savo spaudimais pasiekia visai priešingą efektą, nei norėtų. o tos mamos, kur nespaudžia jomis rūpintis ir sulaukia daugiausiai meilės ir rūpesčio

(nežinomas) (archyvas)

butent.zinoma reike padeti tevams bet tik tiek kiek pats vaikas nori ir isgali,o neperprievarta kaip autores atveju.tiek metu su tevu pragyveno,ko anksciau sparnu nekele.

Page 1 of 2