Neįsivaizduoju, kaip gyventi pas uošvius kieme. Nepažįstu nieko, kas taip būtų ilgai išgyvenęs. Uošviai kuo toliau – tuo su jais sanntykiai geresni, kuo arčiau – tuo prastesni, o jei kieme, tai nežinau, iškart išsikaskit bunkerį, nes bus nuolatiniai karai ir vyro (o paskui ir vaikų) dalybos.
Gal teoriškai ir įmanoma taip išgyventi, jei esi koks jogas, tolimas nuo šio pasaulio vargų, arba auksinio charakterio iki durnumo. Bet regis, nesat, gi rašot, kad ir su savais tėvais nesutariat, o tai kaip bus su svetimais?
Tempkit jūs jį į tą užsienį mikliau tik. Tipo, pagyvent, tipo, laikinai, tipo, užsidirbti namui, kad nesėdėt paskolose iki pensijos. Taip taip, pas mamą kieme, po mamos balkonu, šalia rožių krūmo. O paskui tempkit, tempkit laiką, taip ir atjunkysit. Kitaip – niekaip. Sako, imant vyrą, reikia žiūrėt, kaip mamą myli – taip ir jus mylės. Tikriausiai, kai ta mama fone nestovės, nes mama fone tinka tik iki pilnametystės, toliau jau nelabai.
Tik jokiu būdu neverskit rinktis – jūs arba mama. Viską reikia pateikti taip, kad neprapuls ir ta mama, be to, su mama nėr sekso, čia jūsų koziris Patrauksit mamą – turėsit puikų moterimis rūpintis išmokintą vyrą. Jo jo, mama brangiausia, betgi grįšit grįšit, jau tuoj tuoj
