kam tiek daug tokų pačių temų?

Pritariu Astai. Gal čia ir rašom istorijas. Aš tai maža esu mačiusi mirusį augintinį lange. Man mama to dar nebuvo pasakiusi, tad negalėjo būti, jog aš išsigalvojau. Įeinu į kambarį, užsidegu šviesą ir tą šunelį pamatau.. Maža buvau, tai kaip aš išsigandau… Po to mama man pasakė, kad jo jau nebėra.

UP UP UP, rašom.

ziauriai cia…

na, as ir pasipasakosiu tai atsitiko, kai man buvo 4 ar 5 metai, mociute mane visada imdavo i savo gimtine tai uogaut, tai grybaut savaitgaliais. namas gana senas, stovintis vidury kaimelio, bet jis man visada keldavo siurpa..ir viena savaitgali nakti mane mociute prizadina (nepamenu kodel) ir pasodina virtuvej, o pati iseina i lauka. na, o po 12h pm buna isjungti gatves zibintai, taigi nors i aki durk. ir taip besedint, kazkas atidaro duris ir ieina, ir matau, kad vyriskis. as nesupratau, ko jam reikia vidury nakties. ir jis prieina prie manes ir ziuri. as puikiai atsimenu, kaip jis atrodo – senoviniai drabuziai, kepure, keisti batai. as jo ir klausiu, ko atejot ar kazkas pan. o jis tik i mane stovi ir ziuri. as atsistojau ir nubegau i lauka, mociute stovejo kazkur lauke ir as ja pakvieciau, sakydama, kad kazkox vyriskis atejo. ta atejo, uzdegem namie sviesas, praejom pro visus kambarius, bet jo nebuvo..mociute manim nepatikejo, sake, kad susapnavau. nuejom miegot. kita ryta musu durys is vidaus buvo apmetyti kiausiniais ir subraizyti.

kai paaugau, mamai papasakojau sia istorija, ir zinot, ka ji man pasake? tai mano prosenelis, mires pries man gimstant. parode foto, ir tip top tas pats vyriskis, kuri maciau. mama sake, kad atejo paziuret i mane, kaip atrodau bet mes ten nebevaziuojam, nes mociute mire, bet aplinkiniai sako, kad musu name ten vaidenasi.. :/

baisu man cia

noreciau papasakoti ir savo istorija kai buvau kokiu 7 ar 8 metu gyvenome su visa seima kaime name kuriame anksciau gyveno pasak visu kaimo gyventoju labai bloga moteris visada vaiksciodavo juodai apsirengusi paleisdavo kaimynu karves laukuose niekada niekuo nesidalindavo su kitais kaimynais nors visi budavo labai draugiski ir viskuo dalindavosi. visas kaimas jos bijojo ir po to kai ji mire ir buvo pasarvota tame paciame name. mes ji nusipirkome ir visi tik pasakodavo kad ji budavo labai bloga moteris as dar buvau radusi jos maza nuotrauka visa tokia juodais plaukais zodziu baisu net ir dabar ja prisimenu. pamenu kad mama pasakojo kad jai ji sapnuodavosi sako jau guliu lovoje ir girdziu kaip kaskas beldzia y langa ji atitraukia uzuolaidas ir mato ta motery ir ji mano mamai liepia iseiti is siu namu ir saukia ar tu dingsi is cia ar tu dingsi visokie ir panasus sapnai sapnuodavos mano mamai labai daznai. karta atrodo kad kaskas judindavo antro auksto duru rankena ir dar mano mamos vos karta nenudegino su karstu arbatinuku nes jis tiesiog pats nukrito ant zemes niekas jo nejudino. ir dar prisimenu kaip tetciu irgi buvo kaskas tame name keisto nutike kad jis gulejo lovoje iskises ranka is po antklode ir jam ta ranka tarsi kaskas paliete. zodziu po visu situ yvikiu iskvieteme kuniga ir jis pasventino nama. mes dabar jame jau nebegyvename bet ji dar turime ir visada kai as ten nuvaziuoju pajuntu labai kesta jausma atrodo kad kaskas yra salia manes… as pati galiu rinktis ar parduoti ji ar ne bet parduot jo tarsi kaskas neleidzia atrodo kad sito negaliu padaryti kaskas trugdo. pati taip pat as gal pries kokius metus kviesdavau dvasias su adata ir siulu preitame bute kur gyvendavome tai ten nuvykus taip pat pasijauciuntu labai nejaukiai negaliu uzmigti. daugiau niekada nedarysiu tokiu klaidu ir nezaisiu su tokiais dalykais…

uuuuuuuuuuuup

Na, nereikia taip spausti temos mergaitės ne visiems tų įvykių nutinka ir anaiptol ne visi nori apie juos pasakoti, o kartais net ir negalima pasakoti, jeigu visokie reiškiniai vyksta iki šiol, taip tik dar labiau savo padėtį paaštrinti galima