Na, kaip magistrą su gerais balais baigianti.. mačiau tų žmonių, kurie skolų turėdavo. Ir nė vienam nebuvo to dėl užsisėdimų: tai nelankė ir tikėjosi praslysti, tai darbų nedarydavo ir atsibusdavo paskutinę akimirką ir persidirbdavo nuosekliai mokytis nepratę. Norinčių išmokti niekas nestumdė, o jei tai vyksta – skųsti reikia; jei mokytis per sunku – yra ir kitų institucijų. Ką noriu pasakyti, gera pamoka prisiminti organizuotumą ir savidiscipliną, visur pravers. Geriausia bandyti nepasimesti problemose, o ką įmanoma, spręsti racionaliai, bandyti emociškai atsiriboti. Atsiriboti nuo neigiamų įtakų. Tegu visi jie sau žiūri kaip nori, čia jūsų gyvenimas. Turbūt dirbsit dabar, tai automatiškai atsitiks. Nebaigsit šiais metais, nu ką bepakeisit, yra kiti metai; po kelių metų net neprisiminsit, kaip ten buvo. Susiimsit, susiplanuosit laiką atsakingai.
Nepatiks, bet jaunimas per dažnai linkęs kitus kaltinti ir vilkinti problemas, reikia kritiškai situacijas vertinti. Ilgainiui visos emocinės dramos pasimiršta, ir lieki tik su veiksmų pasekmėm.
