Pavargau tikėtis, kad man lemta sutikti savo žmogų
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, panelės. Slepiuos po anonimu, nes kažkaip nejauku apie tai kalbėti atvirai, bet tiesiog norisi išsikalbėti…
Tai, ką dabar pasakysiu tikriausiai kai kuriem sukels juoką, dar kiti galvos, kad aš nenormali, nežinau, tiesiog rašau su ašarom akyse, nes jaučiuosi pavargus nuo tų jausmų..
Dalykas toks, kad man jau 22 metai ir… aš nesu turėjusi vaikino. Aišku, gal sakysit, kad “aj, bernas, tai čia ne svarbiausias dalykas pasaulyje”, ir aš puikiai tai suprantu, bet tiesiog man irgi kartais norisi žmogaus šalia savęs, kurį mylėčiau ir kuris mylėtų mane. Per gyvenimą buvau nusvilus nemažai kartų ir dabar supratau, kad tiesiog pavargau tikėti, kad kai ateis “tinkamas laikas”, atsiras ir mano žmogus.
Jau kelis kartus buvo taip, kad bendraudavau su vaikinais, viskas ėjosi gerai, draugystės link, bet… bet staiga jie dingo, palikdami mane su skausmu, lyg būčiau nepakankamai gera, lyg būčiau niekas. Todėl, nebegaliu patikėti, kad kada nors būsiu laiminga su kokiu nors žmogumi, nes dabar man jau yra baimė, aš nebepasitikiu žmonėmis, nenoriu nei vieno iš jų įsileisti į savo vidų, nes bijau, kad manęs lauks toks pat scenarijus, o daugiau nepakelčiau tokio skausmo. Skaudu jaustis nereikalinga, lengvai pakeičiama…užmirštama.
Man tikrai baisu, kad taip ir nugyvensiu savo gyvenimą viena. Visiškai viena, nes visi draugai aplink turi antras puses, kai kurie jau planuoja vestuves, o aš – tokia vargšelė.
Bet paskui pagalvoju, kad gal vis tik man lemta būti vienai. Sakoma, kad vieniem yra skirta laimė su kitu žmogumi, o kitiems – ne. Šiaip, viena aš jaučiuos labai gerai, viską sugebu pasidaryti pati, bet kartais norisi, kad kam nors, kas rūpi ir man, būtų įdomu kaip praėjo mano diena, kaip jaučiuos…
Atsiprašau už tokią melancholiją, bet tiesiog norėjosi padėti kažkur mintis, nes draugės manęs nesupranta (o nelabai aš ir pasakoju joms) ir vienintelis dalykas, kurį jos man pasako, tai : ” nėr bernų – nėr problemų”, nors pačios kai susipyksta su savo antrosiom pusėm, verkia, kad nežinotų ką daryt, jei ją prarastų…
Jau 22 metai….ar TIK 22 metai,m?
Man 23, aš panašioj situacijoj Nepergyvenk, viskam savas laikas, na bent aš taip sau sakau ;D O jausmas pažįstamas, kai aplink tave visi poruojasi… Kartais kaip ir nieko, kartais toks vienišas pasijunti. Aš žinau, kad norėdama, vaikiną turėčiau kad ir dabar, tačiau nenoriu būti su be kuo t.y. su žmogumi, kuris tau tik kaip draugas (skaudini ir kitą, ir žinai, kad tai tau laimės neatneš), ar šiaip net ne itin artima siela. Tai su šiom mintim laukiu, kad kažkas patrauktų į savo pusę, o tuo tarpu sau ir tau linkiu būti nuolat veikloje (sportas, hobiai, draugai, darbas). Nebus laiko liūdniems pamąstymams
O man skauda pilva.
22 metai ir jau nebeturi jėgų? Pasiduodi? Viskas, tik tiek gali ?
Įsigyk šunį.
Varyk geriau pasportuoti i koki sporto kluba, o ne kurk durnas temas cia. Ten ir vyra gal koki uzkalbinsi.
Viespatie, 22 metai ir tokios sapaliones ir baimes gal tikrai eik uzsiimk kokia veikla, neliks laiko prisigalvot apie amzina vienatve, o ir tas vienintelis netiketai atsiras, maziausiai galvojant apie ji
zmogus jaucia vienatve, jai reikia supratimo, uzjautimo, paskatinimo o ne stumimo ant jos
reikia tiesiog susitaikyti su tuo, pati panašioj situacijoj esu ir seniai netikiu, kad netikėtai kas nors atsiras
joa ir uzsiimt kokia nors veikla, kad nereiktu galvot kokioj dabar esi situacijoj
As labai puikiai suprantu autore ir pati taip pat jauciuosi. Ir nereikia cia kisti amziaus. Svarbiausia kad man atrodo tiek autoreo tiek man ataibodo but nuviltai ir vel ir vel. Kiek kartu galima tai patirti kai dedi viltis ir va ir vel nepavyko ir kiekviena karta atsigauti yra vis sunkiau. Tai galiausiai suveikia apsisaugojimo procesas kai jau pati nebenori kazko nes ir vel tave iskaudins. Nu sudetinga situacija, sudetinga. Autore jei nori parasyk
tik 22 metai o tokios pesimistines mintys ) jei noresi tikrai sutiksi savo antra puse, o 22 metai esi labai jauna, kitos sutinka ir 30 ir 40 metu moterys savo antras puses, tad ner ko skubeti, bus tinkamas laikas ir sutiksi antra puse. Nereik skubet megaukis tiesiog gyvenimu , pramogauk su draugem ir pan. O del keliu nepavykusiu pasimatymu nereik saves nurasyt, juk viskas tik i gera. Gyvenimas apsaugojo gal nuo kokiu “blogiuku” ir pan. Tad nereik uzsiciklint, tiesiog pralinksmek ir bus gerai.
Gerai, pasakysiu
Vyras tau laimės nesuteiks. Žmogui laimės niekas kitas nesuteiks. Laimė yra toks žmogaus elementas, jis viduj įmontuotas, supranti. Jei žmogus laimingas, tai jis laimingas, ir pats tą savo laimingumą kuria. Ne pinigai, ne darbas, ne bernas prie šono, ne celiulito nebuvimas, ne išlaikyta sesija, ne aplankytos pasaulio šalys, automobilis ar dar kas. Laimė priklauso nuo paties žmogaus. Kitaip visi milijonieriai būtų laimingi – nes gali tenkinti visus norus, mergų/bernų turi krūvomis. Tai kodėl visokios gražuolės milijonierės Holivudo žvaigždės vartoja narkotikus, sriuobia antidepresantus, prasigeria ir 5 kartus skiriasi? Ką? O kodėl visokiose Indonezijose žmonės laimingesni, negu kokioj JAV (yra tokie tyrimai)?
Nes laimė viduj.
Bernas nesuteikia laimės. Kitaip jei kažkas galėtų tą laimę tau duoti, tai kitas galėtų ir atimti, tai ar būtų teisinga? Nebūtų. Todėl taip protingai ir sutvarkyta. O tos, kurios čia kuria temas “jis mane paliko, negrįš laimė į mano gyvenimą” yra stačiai vištos, ir nereikia jų klausyti. Nori raudot, lai rauda, tai visai nereiškia, kad turi daryti tą patį.
Bet vis viena nori berno, ir viskas? Tai žinok. Vyrai “nekimba” ant nelaimingų moterų. Kuo tu būsi nelaimingesnė, tuo labiau jie nuo tavęs bėgs neatsisukdami, net jei tu būtum didi gražuolė. Dėl to tau pirmiausia reikia tapti laimingai, o tada bernų eilė sustos, išsirinksi kurį nors
O jei tu bijai, kad kitos kažką pagalvos, kad visos šeimas kuria, o tu ne – tai niekas dabar tokio amžiaus šeimų nekuria, dabar yra madoj tekėti virš 35, o tokių metų, kaip 22 – karjerą daryti ir po pasaulį keliauti.
Tuo linkiu ir užsiimti. Laimės prideda Tada ir bernas išsispręs savaime.
@ggf niekas nesako kad tik antra pusė ir tik ji atneša laimę. Aišku kad galima būti laimingam ir vienam, ir skurde ir pan., bet kad antra pusė neatneša laimės tai tu grynai nusišnekėjai. Gaila man tavo vienišos širdies
aš taip pat kaip autorė galvojau, nusivylusi buvau, bet vis nenuleidau ranku,ėjau į pasimatymus ir likus mėnesiui iki 24 gimtadienio susiradau vaikiną. svarbiausia nesėdėti namie, o ieškoti pažinčiu vienokiu ar kitokiu būdu
Taip, autore, pasiimat radarą ir į trasą, nenuleiskit rankų
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
