Aš prisimenu iš juodos nevilties nuėjau dirbti į gamybą prie maisto, kur gyvenime negalvojau, kad nueisiu. Stengiausi rast pliusų: kad arti namų, geras grafikas ir t.t., na ir aišku, su ta mintimi, kad viskas laikina ir dar nušvis geresnis rytojus. Darbas žiaurus buvo, bet kolektyvas-puikus, prie darbo ritmo irgi greitai įpratau, net ir patiko savotiškai ten viskas
Aišku, esminė priežastis irgi buvo finansinė, reikėjo jau bristi iš skolų, kai ilgai nedirbau. Sau bent mažus tokius tikslus susidėliokit, bent menkus privalumus suraskite ir gal taip bus lengviau. Suprantu visiškai tą būseną, kai atrodo, kad viskas beviltiška. Dabar irgi dirbu už MMA, irgi visai neapsimoka, nes praktiškai vis tiek skolon tenka gyventi, bet yra kaip yra.
(nežinomas) (archyvas)
