Nėra jokių vilčių, nei mažos viltelės kad nubustų nes vyro smegenys mirę, jo tėvai taip pat labai sielvartauja ir begalo jiems sunku nuspręsti kaip ir man, bet jie laikosi nuomonės kad laikas jį paleisti bet sakė nieko nedarys tol kol aš pati nebūsiu visiškai tuo tikra…. Dabar sėdžiu pas vyrą palatoj ir laikau jo ranka, net neiśsivaizduoju kaip reikės be jo gyventi… Esu gulėjusi ir ligoninėj,nes vaistų prisipumpavau nėra noro gyventi.l ir pas psichologą apsilankius esu tiesiog niekas nepadeda nėra visiškai jėgų… Nežinau ką daryti….
Labai sunku visiems, jis begalo jaunas jam dar gyvent ir gyvent, nesuprantu kodel tokia neteisybe???? Uz ka man taip? Noriu tik iseit is sio suknisto ir neteisingo pasaulio, noriu but kartu su juo ://////
Merginos padėkit atrasti savyje jėgų.. Jau atrodo susitaikau bet vėl užblūsta skausmo banga…:/
