Nakvojau pas ji. Ir nakti, netiketai atvyko “raudonuoji armija” Prabudau, ziuriu, raudona bala ant paklodes. Vos neverkiu. Jausmas tikrai nesmagus. Net nezinau kaip elgtis. Zadinu ji. Nubegau i dusa, nusiprausiau. Draugas tuo metu ta bala vale. Ir bats, suprantu, kad hig. paketu neturiu. Nu nelaukiau ‘sveciu’ dar. Ir drebanciu balsu sakau jam -Amm, klausyk, ammm… As neturiu paketu… Draugas nepasimete. Paime masinos raktelius ir paklause ar degalinese galima sito gerio nupirkti. Bet nusprende jis nuvaziaviuoti iki maximos kuri visa para dirba. Nes buvo dar tik 5val ryto! Sestadienis! Iki maximos jam apie 40km.vaziuoti! Sakes, koks gertutis jis pas mane

Pamenu ir as viena! Nuo vaikystes bijau griaustiniu ir zaibu, bet cia paniskai. Ir miegojom su ex kaip tik per audra uz lango. Viduri nakties pradejau drebeti is baimes, kavotis po kaldra, ex prabudo, pradejo mane kalbinti, kad nusiraminciau, sako eisiu capucino mums padaryti, kad nurimtum, palauksi? As nei zodzio nepasakiau… Ta baime… Tada jis istiese ranka ir sako aiks… Akkkk. Buvo miela ir ta capucino skani viduri nakties, ir ta audra tokia romantiska pasidare tuo metu…

Pirmą kartą per savo ilgą gyvenimą padauginau alkoholio. Vidurį nakties važiavo į visą parą dirbančią parduotuvę ir padovanojo man Borjomi mineralinio. Gerutis☺☺☺

O kad as cia tureciau kazka papasakoti..

O kito vaikino “poelgis” buvo labai bobiskas. Nupirko sokolada (didela milka), pasimatymo metu padovanojo man ta sokolada. O as neskupa juk, galvoju kartu ir suvalgysim ta sokolada. Atidariau, atsilauziau gabaleli. Berniokas irgi paime gabaleli….ir as suvalgiau vos 4gabalelius o tas puse sokolado per tą laika. Ir maza to, dar paskui suviniojo ta sokolada atgal ir sau i kuprine isidejo

Manasis likus dviems menesiams iki mano gimtadienio isvaziavo dirbti i uzsieni, todel jau buvau nusiteikusi praleisti gimtadieni be jo. Jis irgi nuteikes mane buvo, kad nu niekaip neiseis grizti. Na grizau is Vilniaus i gimtaji miesta savaitgaliui (gimtadienis sekmadieni), o sestadieni vakare i duris beldziasi mano meile su didziuliu glebiu roziu, nuskrides tukstanti kilometru ir dar puse dienos prasedejes traukiny, kad parsirastu pas mane is Vilniaus! Nei zodzio nesugebejau pasakyti, viduj viskas tiesiog issijunge, sugebejau tik pult i glebi ir apsiverk is laimes!!

Nagi uup, taip idomu ir grazu paskaityti )

Fejeverkus po langais pradejo leisti O kitas, kad ant masinos palikinejo geliu, dovanu, laiskus

Grįžusi namo pamačiau prie durų dėžę su virš 6 kg nutellos. Taip ir susirgau diabetu.

Ačiū, mielasis.

Traukė šokoladus vieną po kito ir dovanojo. Gal 7 kokius

Ką prisimenu dabar, tai:

1. Pasakiau, kad noriu kinderio, jis nieko nesakęs po valandos atvyko iš Vln į Kns ir pristatė man dėžę kinderių. Ir grįžo atgal, nes kitą dieną jam buvo egzaminas, praktiškai liko be miego, bet! Egzaminą išlaikė

2. Turiu mažą sesę, tai ji piktokai žiūri į jį/ manom, kad pavydi manęs. Tai jis kaskart jai atveža tai saldumynų, tai kokių kanceliarinių prekių (pieštukų, parkerių ir pnš.) nuperka ir mielai pasiima ją kartu, kai vykstam tarkim porai dienų prie ežero/ jūros ar į elementarią kavinę. Net moka už ją (dėl ko truputį konfliktuojam ) Na žodžiu bando prisijaukint ir jam sekasi

kai sergu atveža saldumynų, gėlės nevysta namie, labai myli mano šunį (gražu žiurėti ) Šiaip daug lepina, giriasi draugams manimi, negaili komplimentų, be proto rūpestingas ir truputį pavydus mano princas

Buvo vieni pirmųjų pasimatymų. Vakare susitikom trumpam pabūti, aš buvau apsirgus, slogavau, skaudėjo gerklę. Palydėjęs namo ištraukė maišiuką su arbata, citrina ir medumi, ach

Mano meilė tobulas, tik gaila nemoku to įvertinti ir parodyti džiaugsmo. Na, kiekvieną dieną vis kažką nuperka susitinkant, tai saldainių, šokoladų, kinderių. Bandau kūdintis, bet su juo neįmanoma. Dažnai puokštes gėlių ar šiaip kokių dovanų siunčia į namus, jei būna išvykęs. Buvo nuo manęs tūkstančius km, tai apsipykus(mano kaltė) nieko man nesakęs važiavo 12h traukiniu iki oro uosto, po to vėl traukiniu važiavo iki Klp, dar buvau apsirgusi, tai mielasis prisistatė su milžiniška puokšte ir maišeliu citrina, imbieru, medumi, o aš pamačiusi iš šoko tesugebėjau išlementi ‘ką tu čia darai’… Nusivežė pas save apkamšė, padarė arbatų ir slaugė mane. Kiekvieną dieną daro man valgyti, ruošia vakarienes, visus namus tvarko, o man liepia tiesiog sėdėt ar gulėt ir žiūrėt tv ir dar ateina kaskart reguleariai pabučiuoti Visada visko prigalvoja, visur vežasi, su juo man gyvenimas tapo spalvotas kaip vaivorykštė. Pagalvojus kiek jis mane stebina kaskart,stengiasi, o aš nei karto nieko Dabar jau atėjo laikas ir man!

Amn kai buvau erasmuse buvo labai sunku ištverti visą tą laiką atskirai.. Tuo metu jis studentas buvo, vakarais dirbo ir buvo susitaupęs pinigų motociklo teisėms. Tai buvo pasiryžęs jau paaukoti tuos pinigus ir bent porai dienų pas mane atskristi.. Ruošė ruošė staigmeną, su mano grupioke (kartu užsienyje gyvenom) derino jau smulkmenas, bet ji man girta išpliurpė Tai poto atkalbinau.. Nes užsigriaužus būčiau, jei ilgai taupytus pinigus būtų išleidęs, bet prisiminimas liko gražus

Dar prisiminiau iš to paties erasmuso.. Šiaip mūsų draugystė sunkiai prasidėjo, jis labai ilgai siekė manęs, nepasidavė, nors aš kartojau, kad nieko nebus ir šiaip daug sunkumų buvo. Žodžiu, dėl to daina “ilgas kelias” mums visada tą pradžią primindavo. Tai erasmuso metu, per mano gimtadienį, jis man per skype su gitara perdainavo tą dainą daug linksmesnėmis natomis, kad bent tą dieną džiaugčiaus

Kai buvau užsienyje, o Lietuvoje mano antros eilės pusbrolis dingo važiuodamas iš vieno miesto į kitą, maniškis vidury nakties važiavo jo ieškoti, nors tuo metu tik iš mano pasakojimų žinojo kaip jis atrodo..

Ai dar pamenu pas draugę kai ėjau batai žiauriai pritrynė.. Vakare atvažiavo manęs paimti, automobilis pakankamai toli, o aš paeiti negaliu Tai atėjo, davė man savo batus, o pats basas vienoj rankoj mano batelius nešė, o kita padėjo man eiti

Smagu kartais prisiminti ir pasidžiaugti.. Su laiku pasimiršta tokie dalykai Smagi tema