Mano mama nenormali ar aš? UP, kas užeinat
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, labai trumpai aš – pirmą kartą gyvenime turiu tiek daug galimybių pakeliauti visur. Vakar grįžau iš savo svajonių nuo 7 metų miesto – Londono. Ten buvau su mama penkias dienas. Dabar jau 2 menesius mano vaikinas ir jo tėvai (aš su jais dar nepažįstama, nes vis dar niekur negaliu keliauti be mamos papo, o jie ir aš be proto norim vienas su kitu susipažinti), man siūlo su kruizu keliauti į Švediją balandzio 4-6 dienom. Šitus mėnesius, kai jie man siūlo, mamai nei žodelio nebuvau užsiminusi apie tai, šiandien atėjo ta lemtinga diena kai viskas, taškas, reikia paklausti ar ji mane išleistų. Esu tikrai gera dukra, susitvarkau kambarius, niekur nevaikštau (iš viso niekur, vien tik namuose sėdžiu), pažymiai geri, lankomumas, na, kaip ir pas daugelį manau paauglių, vidutiniškas, bet nuo lapkričio mėnesio esu tikrai pavyzdinga dukra (mano akim). Negeriu, nieko nevartoju, niekur nesibastau naktim kaip kiti paaugliai, o mano motina…. Neturiu žodžių, jau šiandien, per visus 17 metų sukaupta kantrybė trūko…
NIEKADA ji manęs niekur neišleidžia, net pas geriausią draugę miegoti, kuri gyvena kelis žingsnius nuo mano namų, net VASARĄ lauke iki max 11 neleidžia pabūti, vija namo 7-8 valanda, kartais net ir 6. Žodžiu, mano gyvenimas tragedija šituo klausimu, nes turiu sėdėti tik namie, o jei niekur neišeinu, tada ji rėkia, kad išeičiau grynu oru pakvėpuoti, bet kai išeinu, vėl rėkia, kad per ilgai būnu… Kur logika… Per metus max 2-3 kartus kur nors lieku su nakvyne (pas draugę, šiaip kokiam pasisedėjime), o taip visas likusias 360 dienų sėdžiu tik namie. Žodžiu, grįžtu prie esminės temos: paklausė mano vaikinas, ne aš, nes tipo jis nori man staigmeną padaryti, o aš “nieko apie tai nežinau”, paklausė, tai ji kategoriškai (kaip ir maniau) – ne, ne, ne, tikrai niekur neleisiu, dar pakeliausit jūs kartu ne vieną kartą. Žinoma pakeliausim, bet kol kas, kai tokia galimybė…. ???? Reikia tik imti tokias galimybes, o ne praleisti pro pirštus…
Nieko aš jai nesakiau, apsimetu iki šiol durnele, tuoj eisiu pas draugę, žadu vėl, eilinį kartą su ja susipykt (nes kitaip ir neįmanoma pas mus, pas mus vien pykčiai). KODĖL ji man kartina gyvenimą? NIEKUR neišleidžia, man jau 17, greitai, visiskai greitai 18, o aš nei karto nesu buvusi niekur, apart savo mažo miesto, vos ne kaimo, ir UK va dabar, bet ir tai visur su tėvais… Kai pasižiūri į kitus tėvus ir jų santykius su vaikais, pavydas juodas užgraužia, kad ir man taip… Visur išleidžia, pasitiki, vaikai grįžta sveiki ir laimingi, pilni įspūdžių, tėvai giriasi draugams savo, kad turi tokius nuostabius vaikus, su tiek daug patirties, tiek jie daug keliavę, tiek matę… O aš kad ir išvažiuoju, visur su tėvais. Niekur nesu buvusi savarankiškai, net nežinau ką tai reiškia. Bandau dabar kuo daugiau pinigų susitaupyt ir dumt iš tėvų namų kaip įmanoma greičiau, noriu savo nuosavo gyvenimo kuo greičiau…
Ji pati gyvenime NIEKO nemačius, turiu alkoholiką tėvą kuris niekur su ja nėra buvęs, niekur nenusivežęs per visus jų 20 gyvenimo metų, ji visada pati sėdi namuose, nieko nemačius, ir ji linki tokio pačio gyvenimo man, kaip matau. Argi tokios mamos kaip tik neturėtų leisti, palaikyti, spartinti savo dukras/sūnus geresniam gyvenimui? Ar neturėtų padėti jam pasiruošti? Ar neturėtų suteikti galimybių ir neturėtų sakytu “gerai vaikeli, geras tu mano vaikas, griebk gyvenimą už kiaušų, imk iš jo viską kas tik įmanomą!” O ji atvirkščiai… PAti nieko gyvenime nemačius apart tų pačių 4 sienų namų, nieku rnevažinėjus, neturi jokių įspūdžių, amžinai savyj užsidarius. Viską draudžia, nepasitiki, nieko neduoda, net pinigų… Nesiskundžiu aišku, esu aprengta, bet ir tai max 2 kartus per metus ji kur nors nusiveža mane nusipirkti naujų drabužių, turiu pati už viską mokėtis, jei noriu ko nors gražsnio, arba draugės atiduoda… Pinigų tikrai ji turi, ne vieną kartą mačiau jos banko sąskaitą, kaip guli tie pinigai taip guli, nežinau, gaili ji ar ką, bet.. čia ne mano reikalas, aš tuo nesiskundžiu. Skundžiuosi, ir prašau jūsų nuomonių, ar ir jūs neleistumėt manęs? Vis dėl to gi ne viena tik su vaikinu bčiau, būtų jo visa giminė kartu… Prižiūrėtų mus, pinigų nereikėtų man, max 20 eurų (kuriuos aš pasiimsiu pati, iš savo piniginės), kad tik sau ką nors nusipirkti, nes jo tėvai bilietą jau nupirkę. Prašau be smerkimų, man jų nereikia.
Tai ar su manim kažkas negerai, ar ja?
“Labai trumpai”
Jo.. Išsiplėčiau nenormaliai.. Pyktis veržiasi per kraštus… Atsiprašau..
Pirmas vaikas esi ane ? Tokia jau ta musu dalia, mano panasiai gyvenimas buvo, o va jaunesne sesuo megaujas gyvenimeliu ne tas zodis, kartais galvoju wtf O del pinigu saskaitoj, tai tikriausiai i mokslus tave isleisti taupo, ner cia ko pykt
Niekada nesupratau ir nesuprasiu tokių tėvų. plius kai nėra priežasties neleisti. Atrodo, kad iš principo tiesiog ne ir viskas Mano pačios tėvai tokie, bet būdavo dar baisiau. Gyveni jų namuose, jų taisykles, tai jei neišeina su mama žmogiškai susitarti ir pasikalbėti (kaip suprantu nelabai), tai ir kentėk, kol baigsi mokslus ir galėsi dumt iš namų. Kažin ar kitokia išeitis yra..
Na mano mama irgi buvo-yra griezta taciau jusiske perzengia ribas. Del keliones, tai ziurint kiek laiko esat kartu, jei vos menesi ar du tai suprantu, kad gali nenoret leisti. As irgi neleisciau.
Visgi perskaičiau. Na sunki situacija. Mamos požiūrio visiškai nesuprantu. Nesuvokiu, kodėl ji vaiką namie uždarius nori laikyt. Kažkokių baimių, kompleksų pilna. O jūs kalbatės, bendraujat? Paklauskit jos, kodėl ji taip daro?
Jūsų vietoj aš jau seniai būčiau maištaut pradėjus. Tikrai neičiau vasara 8h namo ir tiesiog jau būčiau ją pripratinus prie to O dabar nežinau, kalbėtis kažkaip, aiškintis ko ji bijo ir panašiai
@argentum20 Pirmas vaikas, turiu dar seses dvynes 8 metais jaunesnes, tai jom viskas kaip ant lėkštutės vos ne. Kiti kad ir pirmas vaikas, tai lepina ir spartina gyvenimui kaip turi būt, kartais net spyrį į šikną gauna, jei spiriojasi ką nors daryti ar bijo, tėvai palaiko.. o čia…
Dėl pinigų tai ji man už jokius mokslus nepridės nei biški, šitą žinau tikrai, ji mašinai taupo )))) Už mokslus turėsiu pati susimokėt. Esu rodžius kur noriu studijuoti, tai pasakė tik kad “uoj vaikeli iš kur tu tiek pinigų trauksi, aš gi nelabai padėsiu”, žinoma, galvoju. Arba jai netinka tai ką mokytis norėsiu, arba neduos pinigų.
Nu eina sau, kaip aš pykčiau. Paimčiau ir be leidimo išvažiuočiau. Ir grįžus net nesijausčiau kalta, aiškiai pasakyčiau kad ji daro nesąmones. Ir taupyčiau išsikraustymui. Traumuoja tokie tėvai. Ir net galėtų nesitikėt kad su ja ateity normaliai bendraučiau.
Hmm., kai man buvo tiek metų, kiek tau keliaudavau tik su tėvais, su nakvyne kažkur išleisdavo irgi labai retai ir tik tuo atveju jei žinodavo, kur esu ir su kuo. Bet aš kažkaip nesmerkiau savo mamos, aišku žiauriai užkni***o ir kartais atrodė pasaulio pabaiga. Bet, baigiau mokyklą, išvariau į sostinę ir prasidėjo mano gyvenimas. Prasidėjo savarankiškos kelionės ir apskritai gyvenimas. Iš dalies esu dėkinga mamai, kad taip drausmino, nes tų kurių nedrausmino šiai dienai prasigerę ir blogiau, dirba visokiose fermose, galbūt ir mano gyvenimas būtų toks šiai dienai, jei nebūtų buvę tos drausmės. Todėl, manau, neskubėk tu taip gyventi, patikėk manim, geriausi metai yra tada kai gyveni pas tėvus kaip taukuose, o vėliau ir savęs išlaikymas, ir butas ir t.t. žodžiu
Bet tavo atveju turėtų išleisti, žinoma, jei nesate su vaikinu kokią savaitę kartu
@posimts @zulaa @linonanija būtent taip ir yra. ji neturi jokių kitų priežasčių, nekartą esu klaususi, KODĖL niekur neišleidi, tai atsakymai visada tokie patys “tiesiog ne ir viskas, aš pasakiau taip”. Mes kalbamės, bendraujam visada gerai, bet tik pasisuka kalba, kad kur nors iškeliaučiau… namie triukšmas, rėkimas, mano isterijos ir verkimai… Maištavau ir ko aš nedariau anksčiau… Niekas nepadėjo, kokia yra tokia yra. Sakiau vieną dieną apsisuksiu ir išeisiu tiesiog, o ką tada ji darys, nežinau.
Su vaikinu esam 4men, bet pazistami ilgiau, žymiai ilgiau. O galų gale, koks skirtumas juk.. kiti būna keliauja visur ir trumpiau būdami, plius ji jį pažįsta gerai, patinak jis jai…
tame ir esme, kad as nebuvau lepinama visa gyvenima, o dabar, kai sitiek galimybiu, kokiu anksciau NIEKADA nebudavo.. niekur neisvaziuodavom nes arba lesu nera, arba galimybiu, o dabar… Jetau… Buciau as jos vietoj leisciau ir net nieko nesakyciau…
Prisimenu vieną situaciją, kai man buvo dar 17m ir manęs neleido pas draugę naujako švęst. Tai tiesiog pradėjau ruoštis, susiruošiau, pasakiau, kur būsiu, kada grįšiu, pabučiavau ir išėjau. Aišku buvo gal savaitė nekalbadienio, bet tik tiek. Gal pabandyk tu taip? Velnias, ne mažas vaikas jau esi. Susinervinau net
@posimts as zinokti taip galvoju ir padaryt, tiesiog susiruosiu ir isvaziuosiu su tuo kruizu, ir velniop viska, jei nepavyks pakeist jos nuomones. jau uzkniso rimtai mane pacia, kantrybe mano irgi ne gelezine gi… o labiausiai dar sunervina tie atsakymai “ne” ir jokio paaiskinimo kodel. zodziu, pasaka be galo.
Labai puikiai suprantu tave. Išėjau iš tėvų namų ir pajaučiau, ką reiškia tikras gyvenimas. Kiek liko mokytis tau?
@posimts na dabar jau 11 pabaiga pati… tai iki 18 su puse-19 tikrai turesiu dar cia but.. vemt vercia, igryso jau viskas …
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
