Kaip Jus yra iskaudines Jusu vaikinas/vyras? (Be neistikimybes)
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos paneles. Ka Jums teko isgirsti, patirti nemalonaus is Jusu vyro/vaikino? Siandien, pavyzdziui, mano vaikinas mane pavadino negrazia. Tas zinokit iskaudino labai stipriai. O labiausiai tikriausiai del to, kad is tikruju padtaruosius metus jauciuosi pati sau negrazi. Del finansiniu reikalu daug ko negaliu sau leisti, is vis nieko. Tik zinot, visada atrodo, kad juk vistiek myli, tolabiau kai klausiau ne syki “Ar as tau vis esu grazi”. Zinoma, kad visada atsakydavo – taip. O siandien apsizodziavome, to pasakoje isgirdau, kad esu negrazi ir “pasiziurek i veidrodi”. Zinau, is pykcio daug ko prisakoma nenorint, bet daznai juk pasakoma ir daug tiesos. Tai va, as negrazi savo vaikinui. Nezinau, ar as viena tokia nelaimingoji, ar pas mane viena tokie santykiai. Merginos, kaip pas jus santykiai? Kaip jus yra iskaudines jusu zmogus iki sielos gilumu? Be neistikimybes.
Naaa, išsiskyrusi sužinojau, kodėl vaikinas absoliučiai nesistengė išsaugoti santykių – su draugais susilažino, kad “pakabins mane” iš alaus dėžės. Na nieko, vaikinas bent jau dėžę alaus užsitarnavo… O santykiai truko gana ilgai kaip paaugliams – ~1,5m.
Kai vėlavo mėnesinės “pažadėk, kad jeigu kas, negimdysi”. Berods sakė per jaunas tapt tėčiu. 26 tada buvo. Neįskaudino, bet supratau, kad čia viską ir pabaigsim
Na bent pratempet gan daug, net 1,5 metu. Gal ne vien del alaus dezes buvo
mensualina – o Jums ir uzteko vien siu zodziu, kad lengva sirdimi viska baigti?
Užteko, net nežinau kodėl prasidėjau su tokiu neatsakingu tipu ( tiksliau žinau, vienatvė labai slėgė). Nebuvo santykiai dar toli pažengę. Vertinu vyrus, kurie prisiima atsakomybę už savo veiksmus ( visose srityse).
Na vien faktas, kad jo akį patraukiau vien iš azarto, bet ne kaip žmogus – gana skaudžiai kirto į paširdžius. Kas norėtų sužinoti, kad mylimam žmogui, kad ir tam tikrą laiko tarpą, buvo verta kažkokią kvailą alaus dėžę? Taip, praėjo šiek tiek laiko ir jis pažino mane kaip žmogų ir, kaip pats sakė “užkibo ant savo kabliuko”, bet tie santykiai visumoj mane išmokė, kad paslaptys (tai nebuvo vienintelė jo paslaptis) žlugdo santykius.
O jūsų situacijoj… Lengva patarti, bet man atrodo, kad mylimam žmogui net pykčio metu negali pasakyti kažko skaudinančio… Aš esu karštakošė, bet santykiuose, kai tikrai mylėjau žmogų, aš prikąsdavau liežuvį, nes nebūčiau sau atleidus, jei įskaudinčiau. Nėra gerai tokie žodžiai…
Na tai Jums tada labai pasiseke, kad santykiai toli nebuvo pazenge, jausmai nebuvo ipuseje ir laiku atsikratet nereikalingo zmogaus Jusu gyvenime.
O jums, autore, manau specialiai taip pasakė, nes jums tai jautri tema, nors iš tikro jis taip negalvoja
Palik ji, bjaurybe. Daugelis buna su “negraziom” nes jie gyvenime grazuoliu nenukabintu.
Kriste5849 – tame ir esme, kad visalaik as, kai esu pykta, tai ir rieziu viska kas ant liezuvio galo. Mes dar prie viso to esame abudu jauciai, tai jau vien charakteris labai sunkus, bet jis visalaik kazkaip mokedavo protingai pratylet, o siandien… Zinau, kad atsiprasys del siu zodziu, bet vistiek nemalonu. Jau kai leptelejo, tai leptelejo is visos sirdies Zinoma, poto pradejo sakyti, kad cia mano vidus negrazus, nes negraziai elgiuosi pasak ji, bet …
I tave investuot, tas pats kas pinigus, ismest.
Tai čia dar gėlytės,negražia pavadino ir jau įskaudino Jau kiek aš patyriau,nei viena šiame forume nėra patyrus,bet nepasakosiu,per daug purvo ir pažeminimo Pati kalta,pripažįstu.
Mensualina – galbut, bet kaip bebutu, jau tikrai ne tokia grazi kaip anksciau
Inigomartha – jeigu jis daznai vadintu negrazia, tai palikciau galbut, bet tai vienintelis kartas kai taip. Jis ir pats zino, kad ir jis negrazuolis.
@atmerk_akis nenoriu negražiai pasakyt, bet tik mes pačios nusistatom ribą kiek leidžiam ant galvos lipt nesižeminkit mergaitės dėl visokių lopų ( čia ne jums)
Erin – investuot kuria prasme? Kaip i mergina?
Na, nežinau, bet aš su tokiu elgesiu niekad nebūčiau apsikentusi… Mano vaikinai žinojo, kad negalima manęs nei kažkur pasiųsti, nei kažkaip įžeidinėti. Kiek pamenu santykius, kuriuose tikrai buvo nuoširdūs jausmai, vaikinai susilaikydavo, geriau patylėdavo arba pasakydavo kažką pikto, bet labai jau atsargiai ir gražiai. Gal tai tebuvo mano nuopelnas, nes aš pati taip elgiausi… Gal reikia prisiminti visus savo poelgius ir atleisti žmogui, nes jis už tai irgi nepyko? O gal tai jau ta santykių vieta, kai pamažu pradėsit vienas kitam kąsti už kiekvieną smulkmeną?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
