Papildžiau komentarą perskaitykit. Pirmiausia mano studijos daugiausiai prie to prisidėjo. Mums reikėdavo rašyti daug įvairių savianalizių, kurios savo baimių, tam tikrų įvykių ir pan. analizavimas padėjo man dar labiau suprasti ko man trūksta, kad pradėčiau keistis. Tas savianalizes tekdavo analizuoti su dėstytojomis, tad toks pasidalinimas jau yra mažas žingsnelis, kadangi aš sugebu pripažinti, kad turiu tam tikrų bėdų, išsikalbėdavau ir būdavo geriau, paskui galvodavom kartu, kaip to pasiekti. Aš norėjau įgyti pasitikėjimo savimi, esu intravertė, bet tada mano noras prasilenkė labai su galimybėmis, pvz nuėjau į atranką dėl radijo laidos vedėjos vietos, ot buvo adrenalino, nežinau, kiek kartų prie kabineto durų svarsčiau eit/neit, bet nuėjau, tai vienas beprotiškiausių dalykų, bet išbandymas buvo to vertas. Pabandykit savanoriauti, jeigu yra galimybė, ten ir susitinka žmonės vieni kitų nepažįstantys dažnai, bet už tat kiek iššūkių turėsit ir tikrai į naudą bus. Mokyklos keitimas problemos neišspręs.
Užduosiu klausimą, atsakykit čia arba jei nenorit į pm, privatumą garantuoju.
Jeigu atsikeltum ryte ir viskas būtų, kaip nori, kaip viskas būtų?
