(anonimas) (archyvas)
Ačiū už palaikymą, tikrai dužau. Ir taip gėda kam pasakyt.. draugėm tėvam, sėdžiu viena ir kriokiu, net sugalvojau čia parašyti, kad kažkam išsipasakočiau ir sulaukčiau patarimų kaip ištvert. O kaip? Leist sau gedėt? Gulėt lovoj, verkt ir laukt kol nušvis gera diena? Ar imt save į nagą? Tvardytis?
