Eilinė tema apie vienišumą.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Žinokit viskas taip apsivertė aukštyn kojom.. Buvo ir vaikinas, buvo ir tų draugų ir atrodo laimingai gyvenau, neturėjau kuo skųstis..Bet dabar atėjo kažkoks laikotarpis kai likau visiškai viena.. Išsiskyriau su draugu, o draugės išvis parodė savo tikruosius veidus – pradėjau sportuoti, tai nuolatinės apkalbos, nors atrodo į akis šypsosi, bet už akių jaučiu kaip šneka, kad atrodo net ausys raitosi.. Rašo ar skambina tik tada kai kažko reikia, ar šiaip konors pasitiksinti.. Ir žiauriai liūdna žinokit, nes matai, jog aplink tave nėra nieko tikra, apart kažkokių pavydų, melagysčių, tuštybių.. O ankščiau atrodo toks pozityvus žmogus buvau.. Šiomis savaitėmis gyvenu vien depresiškomis mintimis, ir nei su kuo pasikalbėti, susitikti.. Rudens ar pilnaties net nekaltinu..
tai turėtumėt kaip tik džiaugtis, kad atsikratėte netinkamų žmonių savo gyvenime. Nenusiminkit. Niekas nevyksta be priežasties. Galbūt jūsų gyvenime prasideda naujas etapas
Gal ir atsikračiau, bet naujų žmonių savo gyvenime labai sunku atrasti, ir tas etapas dabar iš dalies ir žudantis, kai žmogus esi visiškai vienas. Be darbo nieko daugiau nematai, viskas atrodo taip tuščia, pilka, o dar šventės.. Nei ką nudžiuginti, nei nebus kam nudžiuginti tave.. Kas jaučiasi panašiai? Kuo užsimate, leidžiate dienas, savaitgalius..?
Pakelkite kas užeinate. Ačiū!
as jauciuosi taip, nors vaikino nesu turejusi niekada. ir zinai labai blogai jauciuosi
Dziaukis, kad darba turi, juo gali labai uzpildyti savo dienas, o ir bus naudinga
man kažkoks šūdas irgi. tik tiek, kad aš dar prie to savaitgaliais tūsinu – bet su random žmonėmis, random vietose, ir tai tapo taip tuščia, taip nebefaina. trūksta kažkokių tikrų santykių, kažko tikro. Dabar didžiausias entertainmentas yra serialo žiūrėjimas. Laukiu kažko, nežinau, atrodo, žmogaus, su kuriuo viskas kitokiom spalvom nušvistų
Na taip darbas, kiti net ir jo neturi, bet savaitgaliai lieka tokie vieniši kai visi kiti visur švenčia su draugais, antrom pusėm.. Sėdžiu ir tiesiog žliumbiu.. Visada jaučiausi geras ir draugiškas žmogus, maniau, kad ir mane tokie supa.. Didžiulis šūdas..
Darbas geriausias vaistas O išeiginės, geriausias laikas, kurį galimam išnaudoti darant įvairius dalykus, hobiai, skaitymas, smulkus darbai įvairūs Pačiam, iš panašios situacijos ( aišku be apkalbų) padėjo išlipt piešimas intensyvus ir daaaaug hobių Aišku, daug hobių priveda iki to, kad paskui neužtenka pinigų jiems
Is kokio miesto esi?
Pati esu iš Kauno. Žinoma ir skaitau ir va sportuoju kiek tik galiu dažniau, atsigaunu, atsipalaiduoju, bet visko kaip oro man reikia žmonių..pokalbių, pasivaikščiojimų, peties sunkiomis situacijomis.. Matyt kaip ir daugumai..
Autore, parašyk man
Anonime, kuri rašai čia. Parašyk man
Ačiū kas pakelia temą.
Neliūdėk, autore. Tiesiog svarbiausia išgyvent šį etapą, po kurio būtinai ateis naujas ir dar geresnis jei nėra žmonių, su kuriais galėtum prasmingai leist laiką, būk pati sau tas žmogus, investuok į save, tobulink, daryk tai, ką mėgsti, ir ko negalėtum daryt su kitais
Gaila, kad is kauno, galetume susitikt, kavos nueit:/ bet vis tiek parasyk, jei nori!
Parašyk man, aš iš Kauno. Gal rasime bendrą kalbą ir nebus tau liūdna savaitgaliais ar šiaip dienomis )
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
