Pabandyk tu su ja pasikalbėti ir paprašyti, kad ji tau faktais išdėstytų kodėl ji mano, kad tu be ateities. Tada lengviau būtų suprasti kame slypi visas tas netikėjimas. Gal tikrai pas ją yra kažkokių nuoskaudų, apie kurias tu nežinai.
O šiaip, nepasiduok, kad ir ką kiti sakytų. Visada pergalė labai saldi būna, kai užlipęs ant savo svajonių kalno, žiūri į žmones, kurie tavimi netikėjo ir matai jų akyse nuostabą. Juk dažnai būna, kad kai pasako: “tu to nepadarysi”, įsijungia vidinis varikliukas, kuris sako: “Uoj, dar ir kaip padarysiu”. Linkiu nepasiduoti, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad su mama išeis išsikalbėti šiuo klausimu, ir kad ji atsileis, supratusi, jog tai, ką ji daro yra žiaurus dalykas sveikos vaiko psichologijos atžvilgiu.
(nežinomas) (archyvas)
