dėl savęs rekia stengtis, ne dėl mamos

Vat butent dabar tavo mama daro tai, kokios nenori taves matyti. Cia jau jai gydytis reikia, nes jusu ateiti zlugdo. Daug tokiu debiliu mamu, kurios gyvenimo geri vertina pazymiais.

Autore, nesuprantu mamos, kodėl ji jumis netiko, mano kad būsit tik vidutinybė, gal ji pati tik tokia?! Tai ir nesitiki, kad jūs būsit gudresnė ir pasieksit kažko daugiau

O nenumanai dėl ko ji taip elgiasi? Gal jai pačiai dabar koks super sudėtingas periodas ir savo pagiežą pila ant vaiko visai to nenorėdama.

Gal tėvai išsiskyrę, ir tu tėčio bruožų daug turi (ne tik išorinių, bet ir vidinių), ir dėl to ji taip sako? Pasitaiko tokių atvejų. O kuo tu nori būti pabaigus mokslus? Gal ji tiesiog mano, kad tai, kokį kelią žadi pasirinkti neatneš tau turtų? Plačiau papasakok

Aišku, bet kokiu atveju tai nėra pateisinama, nes jau kas kas, bet tėvai visada turėtų eiti mūru už savo vaikus, net jei visas pasaulis prieš būtų. Tai man iš tiesų gaila, kad tavęs neįvertina taip, kaip turėtų, nes kaip supratau, esi tikrai pavyzdinga mokinė.

Nekreipk dėmesio, visą gyvenimą su mama ir mamai negyvensi. Pasidžiauk, kad mokytojai tavim didžiuojasi, jie juk mato objektyvų vaizdą. Ir, aišku, mokomės ne tėvams, o dėl savęs. Visokių yra, visokių reikia – net ir negatyvių žmonių.

tai tu nenaklbėk su ja. siaip jos kaip mamos darbas tave moraliskai ir visaip kaip palaikyt, o jei nepalaiko, tai ir nereikia, tu sau irodyk, ka sugebi, ir net jei jinai nebus patenkinta, nesvarbu. gyveni TIK SAVO gyvenima.

Labai gerai žinau tą jausmą, kuomet nėra tikėjimo iš tėvų pusės, nėra elementaraus palaikymo, tikėjimo ir pan. Tai tikrai slegia, gniuždo ir skaudina. Man taip buvo (ir yra) ir su tuo kovoju. Tiesiog visą negatyvą, kurį gaunu, paverčiu į papildomą motyvacijos bangą mano adresu. Tada ne tik, kad darai viską dėl savęs, bet ir tuo pačiu įrodai, kaip jie klydo. Tiesiog suprask, kad teks gyventi tau, o ne jai už tave. Kol tikėsi savimi, tol visi netikintys neturės jokių galimybių tau trukdyti būti laimingai. Tikėk savimi, galvą aukštyn, ženk į priekį, nebijok klysti, priimti sprendimus, mokykis iš klaidų ir tiesiog tapk (jei dar nesi) laiminga.

Parodyk jai šia temą arba “netyčia” palik ją atidarytą, kad matytų.

Be to, labai didelė užuojata, gaila, kad taip yra… :/

Ne nuo pažymių priklauso, kiek gali pasiekt. Pusė turintys aukštuosius sėdi be darbo, nes galva veikė tik mokyklos tikslams.

Tikiu, kad mama jus kaip tik gali objektyviai matyti, nes žino, kokia esat iš tiesų. Arba jai atrodo, kad nesate pasitikinti savimi, dėl to nieko nepasieksite, nes neišdrįsite siekti.

Mano tėtis pasakojo, kad jam mama visą gyvenimą kartojo:”tu visiškas debilas”, visada buvo juo nepatenkinta, engė jį, menkino ir matė tik kaip būsimą nesėkmingą ūkininką. O jis ėmė ir išėjo į platų pasaulį, tapo chemijos mokslų daktaru, keliavo, atrado ir didžiavosi savo pasiekimais Taip kad viskas priklauso tik nuo jūsų Kartais pernelyg didelis tikėjimasis kažko stebuklingo iš savo vaikų gali jiems labiau pakišti koją, negu padėti. Viską ką darot, darykit dėl savęs ir viskas savaime bus gerai

Pabandyk tu su ja pasikalbėti ir paprašyti, kad ji tau faktais išdėstytų kodėl ji mano, kad tu be ateities. Tada lengviau būtų suprasti kame slypi visas tas netikėjimas. Gal tikrai pas ją yra kažkokių nuoskaudų, apie kurias tu nežinai.

O šiaip, nepasiduok, kad ir ką kiti sakytų. Visada pergalė labai saldi būna, kai užlipęs ant savo svajonių kalno, žiūri į žmones, kurie tavimi netikėjo ir matai jų akyse nuostabą. Juk dažnai būna, kad kai pasako: “tu to nepadarysi”, įsijungia vidinis varikliukas, kuris sako: “Uoj, dar ir kaip padarysiu”. Linkiu nepasiduoti, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad su mama išeis išsikalbėti šiuo klausimu, ir kad ji atsileis, supratusi, jog tai, ką ji daro yra žiaurus dalykas sveikos vaiko psichologijos atžvilgiu.