Viskas ne tik dėl vaikino… Atrodo viskas subėgo į vieną krūvą, kai gyvenimas prieš tris metus apsivertė aukštn kojom tapau uždara ir nieko nenoriu. Tiek kartų bandžiau prisiversti kažką daryti, tikėti kažkuo, bet supratau, kad nenoriu. Lengva pasakyti GYVENATE KAIP NORITE. Visai taip nėra. Kai tau išplėšia širdį, sudarko tavo gyvenimą, niekas neklausia araš to norėjau? NIEKAS. o DABAR kas kart kai bandau pradėt gyvent, viskas griūva, o aš toliau einu, kovoju su visu pasauliu. Man taip nusibodo viską slėpt, kas neišgyvena tokių situacijų ir nepereina per tai, per ką pereina tie palūžę žmonės, nesijaučia kaip jie jaučiasi, nežino kas vyksta jų galvose mintyse, labai lengvai gali sakyti, kad viskas priklauso tik nuo pačių mūsų. Nesakau, kad tai netiesia, bet kaip prisiversti kažką daryti, kai viskas slysta iš po kojų, o man vienodai. Toks jausmas, kad jau seniai esu mirusi.
@gretaine iš Vilniaus esu
