(anonimas) (archyvas)
Nieko nenoriu, nenoriu mokytis, nenoriu niekur eiti. man nesvarbu, kad galbūt mane išmes iš mokyklos ir aš nebaigsiu dvyliktos klasės. gyvenimas taip gerai mane sunaikino, kad net nebenoriu keltis. niekada nebuvau bloga, visad sąžininga ir geraširdė, bet kažkas nusprendė mane parklupdyti galutinai. nežinau kaip iš to išsikapstyti, mama sakiau apie savo problemas, bet ji nesupranta, o dabar žviegia, kad kodėl nelankau mokyklos, kodėl sėdžiu namie. Su mama visada buvau atvira, ji žino VISKĄ ir maniau, kad supranta, bet dėja.. o dabar kai priėjau kažkokį liepto galą, man visai nusispjaut į viską, ir net nežinau kam aš čia rašau…
